Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietas prižiūrinčių pareigūnų kiekiai nėra pakankami ir kilus organizuotam pasipriešinimui, NSGK nario nuomone, šiuo metu esančių pajėgumų neužtektų siekiant sutramdyti besipriešinančius asmenis.
„Nereikia žmonėms meluoti, kad tai užtikrina saugumą. Savivaldybėse dabar yra akys, kurios mato, kas dabar realiai vyksta. Jeigu išeitų didesnė masė žmonių, tai jūs pabandykite sulaikyti. 10-20 vyrų. Tai neįmanoma. Pareigūnai ginkluoti, bet jie nešaus, nebent tai keltų grėsmę kitam“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad visos rizikos valdomos, o „valstiečio“ išsakytus nuogąstavimus vadina politikavimu. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parlamentaras aiškina, kad apgyvendinimo vietose tvarką prižiūrintys pareigūnai stebi ir vertina situaciją, tačiau konflikto atveju jiems į pagalbą visuomet atvyktų pastiprinimas.
„Nėra taip, kad būtų uždaryta masė ir tu nežinai, kas ten vyksta. Taip nėra. Profesionalūs pareigūnai prieina kitaip. Tikrai net neabejoju, kad ponas Gaižauskas žino tokius dalykus, algoritmus. Jis buvęs pareigūnas. Bet šitoje vietoje nuspręsta papolitikuoti. Suprantu. Žmogiška“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai vertina NSGK kolegos D. Gaižausko retoriką. Pasak jos, siekiant susitvarkyti su šia Aliaksandro Lukašenkos suorganizuota krize, nereikėtų naudoti gąsdinimo retorikos migrantų atžvilgiu. Pasak socialdemokratės, suprantama, kad Lietuvos gyventojai nebuvo emociškai pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, suveikė ir netikėtumo faktorius. NSGK narė tikina, kad LSDP vietoje emocijomis grįsto gąsdinimo siekia valdantiesiems pateikti konkrečias rekomendacijas.
„Mes stengiamės pasiūlyti ramų, racionalų ir faktais grįstą situacijos vertinimą ir praktinius pasiūlymus. Tiek gąsdinimas, kad tai tariamai yra karo komendantai, tiek gąsdinimai, kad Lietuvą užplūs ir ją paskandins migrantai, tikrai yra neracionalu. Lietuvoje mes kalbame apie porą tūkstančių žmonių, kas mums tikrai yra neįprasta, bet priminsiu, kad Pietines Europos Sąjungos šalis kiekvienais metais užplūsta apie 100 tūkst. emigrantų“, – pasakojo D. Šakalienė.
D. Gaižauskas: migrantų skaičiui augant prasidės saugumo problemos
Tačiau „valstietis“ D. Gaižauskas tikina, kad gyventojų baimės dėl kaimynystėje apgyvendintų migrantų yra pagrįstos. Esą jam apsilankius nelegalių migrantų apgyvendinimo vietose, vietiniai jam su nerimu kėlė klausimus dėl nacionalinės valdžios sprendimų, o savivaldos atstovai, pasak LVŽS politiko, taip pat teigia neturintys pakankamų kontaktų su Vyriausybe. D. Gaižauskas įsitikinęs, kad konfliktų gali kilti ir dėl to, kad nepakankamai informacijos ir patarimų iš Ministrų Kabineto gavę savivaldos atstovai tiesiog neišmano kitos kultūros, religijos ypatybių.
„Dalis iš jų yra kitos religijos, tautybės. Savaime suprantama musulmonai. Jeigu neišmanai to tikėjimo, gali pridaryti didelių klaidų, dėl kurių jie labai greitai pradeda konfliktuoti. Sako, dar tas penkias dienas lyg ir buvo ramu, jie dar turėjo apsiprasti, kai kurie buvo sušalę. Bet kai sušilo, apsidairė, kur jie yra, prasidėjo jų sluoksniavimasis, kas yra lyderiai. Musulmonai pradėjo aiškintis, kodėl moterys su mumis, kodėl jos gyvena virš mūsų, o mes apačioje. Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie, suprantama, jas išmano“, – mano „valstietis“.
Dalies gyventojų baimės, D. Gaižausko nuomone yra pagrįstos ir dėl to, kad 3 ar 4 migrantus prižiūrintys ekipažai nėra pakankamos pajėgos užtikrinant tvarką 100 ar daugiau žmonių grupėje.
„Savivaldybėje esantys gyventojai tą pastebi, mato ir bijo, nes juos ne saugo, o prižiūri mūsų Viešojo saugumo tarnybos keli pareigūnai. Aš su jais diskutavau. Klausiau, kokios jų pareigos ir funkcijos, ką darytų, jeigu jie išeitų. Man atsakė: mes paprasčiausiai informuotumėme policiją, kuria kryptimi eina. Jeigu 1-2 eitų, tai bandytų sulaikyti, bet jeigu 10-20, jų tikrai nesulaikytų“, – nuogąstavo LVŽS frakcijos parlamentaras, kartu pažymėdamas, kad migrantams esą jau ir dabar pavyksta prasmukti nepastebėtiems.
„Gyventojai sako: mes patys pranešame pasieniečiams, kai juos randame malkinėje arba šiltnamiuose. Žinote, kaip nejauku“, – pasakojo jis.
LVŽS Šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigas einantis politikas ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ šešėlinio Ministrų Kabineto posėdyje kalbėjo, kad didelėmis grupėmis apgyvendinti nelegalūs migrantai jau skirstosi į hierarchines struktūras. Dalis jų, pasak parlamentaro, treniruojasi karate ir kitus kovos menus. Kalbėdamas su ELTA D. Gaižauskas taip pat neatmetė, kad migrantai gali pradėti planuoti tam tikrus koordinuotus veiksmus.
„Niekas negali garantuoti, kad taip nebus. Panašu, kad greičiausiai taip ir bus, nes kitose valstybėse, kur buvo tam tikri neramumai, jie buvo gan agresyvūs. Vieni, tikrai matosi, kur su vaikais, tai tikrai pabėgėliai. Kiti fiziškai gerai pasiruošę augaloti vyrai“, – potencialias grėsmes įžvelgė LVŽS narys, kartu primindamas, kad netgi Lietuvos piliečiui Igoriui Molotkovui prieš 6 metus yra pavykę iš pareigūnų atimti automatą.
„Jeigu geri augaloti vyrai, o šalia stovi keli pareigūnai, tai tuos pareigūnus nuginkluoti irgi nesunku. Atsimename, kaip vienas lietuvis buvo pabėgęs su kalašnikovu, kas darėsi, kiek turėjome vargo ir problemų“, – sakė „valstietis“.
Todėl NSGK narys neatmeta, kad migrantų skaičiams ir toliau augant, jie gali burtis į grupes ir siekti patekti į Vakarų Europą, o siekiant juos sustabdyti esą gali gali kilti sunkumų.
„Migrantai nori eiti toliau į Europą, jie tikrai ne į Lietuvą bandė ateiti. Juos sulaiko, jie negauna to, ko norėjo, jie pradės kelti tam tikrus klausimus. Kai jų prieis daugiau, jau daugiau nei 2 tūkst., jie tikrai nesustos, pradės burtis. Tada prasidės problemos“, – įspėjo D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas „valstiečių“ įžvalgas vadina politikavimu: su migrantų apgyvendinimu kylančios rizikos yra valdomos
Tačiau konservatorius L. Kasčiūnas mano, kad LVŽS išsakyti nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, saugumui užtikrinti pasitelkiama kelių lygių sistema, o vietoje budintys pareigūnai tėra pirmoji linija. NSGK pirmininkas pabrėžia neabejojantis tvarką užtikrinančių pareigūnų profesionalumu.
„Tikrai manau, kad rizikos valdomos. Aišku, saugumo pajėgų visada gali būti daugiau. Mes dažnai suprantame visą tą valdymą labai vienpusiškai. Įsivaizduojama, kad yra masė žmonių, kuri uždara, ji kažką organizuoja. Man teko naktį užkardoje budėti. Užkardoje šiek tiek kitas atvejis, kai apgyvendinti migrantai, bet pajėgumai yra panašaus lygio. Dabar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai perėmė kontrolę, tikrai puikiai pasirengę pareigūnai, žinantys, kaip malšinti riaušes. Dėl to iš karto ir pasakau, kad rizikos valdomos“, – tvirtino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas ir tai, kad su pareigūnais nuolat bendradarbiauja ir vietos gyventojai.
„Iš užkardų pastebėjau, visą laiką yra darbas su bendruomene. Atsiranda žmonių, kurie bendradarbiauja, informuoja, leidžia pajausti nuotaikas, perspėja, jeigu yra kažkokių niuansų. Darbas vyksta ir pareigūnai tą daro“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad jeigu hipotetinio scenarijaus atveju nutiktų taip, kad migrantai bandytų pabėgti, vietoje budintiems pareigūnams padėtų kur kas didesnės saugumo tarnybų pajėgos.
„Manau, kad (D. Gaižauskas-ELTA) nusprendė papolitikuoti ir pagąsdinti visuomenę. Manau, kad tai reikia vertinti adekvačiai, ramiai. Tarkime, buvo kelių žmonių pabėgimas Kapčiamiestyje. Na ir ką, miškuose buvo sugauti, tai kur tu čia labai smarkiai bėgsi? Nepabėgsi. Kaštus jie matyt irgi skaičiuoja. Yra kelių lygmenų apsauga. Yra ne tik tie pareigūnai, kurie saugo konkretų objektą konkrečiu metu. Yra kita linija. Kaip buvęs pareigūnas Dainius galėtų profesionaliau vertinti situaciją“, – aiškino TS-LKD politikas.
Tačiau konservatorius teigė suprantantis vietinius gyventojus ir tai, kad jų kaimynystėje apgyvendinus atvykėlius, stebint situaciją, apima tam tikras nesaugumo jausmas.
„Aš visiškai suprantu tuos jausmus. Tikrai nenoriu tų jausmų kritikuoti. Matyt aš pats tuos klausimus kelčiau būdamas vienos ar kitos bendruomenės narys. Supraskime, kad mes turime tarnybas, turime profesionalius žmones, turime unikalią situaciją. Tiesiog noriu pasakyti, kad mes tas rizikas valdome“, – patikino NSGK pirmininkas.
Tuo tarpu reaguodamas į D. Gaižausko išsakytus nuogąstavimus, kad migrantai treniruojasi karate, konservatorius atsakė, jog šalies pareigūnai greičiausiai įvalgę ir geresnį kovos menų stilių.
„Gal mūsų pareigūnai geresnį stilių išmano, tai įveiktų juos. Nežinau, Dainius gal geriau žino, kokį jie ten stilių įvaldę, ar karate, ar taip toliau“, – pareigūnų sugebėjimais neabejojo TS-LKD frakcijos narys, kartu parekomenduodamas Lietuvos futbolo klubų skautams atkreipti dėmesį ne tik į migrantų tarpe esančius kovotojus, bet ir į futbolo talentus.
„Siūlyčiau pagalvoti, kad atsiųsti kokių futbolo skautų, gal rastumėme Lietuvos futbolui kokių proveržio deimantų. Vieną kitą deimančiuką. Daug nereikia“, – juokavo L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė: saugumo klausimu savivaldybės neturėtų būti paliktos vienos, Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę
Tačiau LSDP frakcijai priklausanti D. Šakalienė taip pat įžvelgia tam tikrų su migrantų apgyvendinimu susijusių saugumo užtikrinimo spragų. Pasak jos, viešosios tvarkos užtikrinimo koordinavimas migrantus priimančiose pasienio savivaldybėse turėtų būti užtikrintas nacionaliniu lygiu.
„Turime situaciją matyti kompleksiškai. Vienas dalykas, taip, žinoma, mes turime užtikrinti gyventojų saugumą ir pačių migrantų saugumą. Nes kai kur tiesiog yra kurstoma neapykanta, tai kelia riziką išprovokuoti konfliktą iš abiejų pusių. Tą turime užkardyti. Antras dalykas, apsauga turi būti ne savivaldos klausimas, apsauga turėtų būti organizuojama nacionaliniu lygiu, nes ekstremalios padėties paskelbimas pasienio savivaldybėse iš esmės reiškia, kad tai nacionalinio lygmens krizė“, – akcentavo NSGK priklausanti parlamentarė.
Antroji problema, dėl kurios, socialdemokratės nuomone, gyventojų baimės migrantų atžvilgiu auga – nuoseklios Vyriausybės komunikacijos trūkumas.
„Labai svarbu komunikacija. Pavyzdžiui, Dieveniškėse šiuo metu vykstanti situacija yra gera iliustracija, kas nutinka, kai nėra aiškios komunikacijos strategijos, kurios esmė turėtų būti, kad gyventojai iš anksto turėtų būti labai proaktyviai informuojami, kas, kur bus statoma, kiek bus žmonių. Nes kitaip sukuriama puiki dirva baimėms, gąsdinimams, sąmokslo teorijoms“, – mano D. Šakalienė.
Pasak jos, siekiant užtikrinti saugumą, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad skirtingos migrantų grupės būtų apgyvendintos skirtingose vietose.
„Mes turime atsižvelgti į kitų šalių patirtis. Turi būti atskiriamos šeimos (ypač su vaikais), kita grupė – moterys, trečia grupė – vyrai. Tai turi būti atskiros stovyklos ir atskirai apgyvendinamos. Jeigu šeimos su vaikais, moterys turi būti apgyvendinamos, kur yra patogesnė infrastruktūra ir tai tikriausiai bus arčiau gyvenamųjų vietų, tai vyrų stovyklos gali būti ir toliau nuo gyvenamųjų vietų. Tuomet paprasčiau užtikrinti ir apsaugą“, – pasiūlymus vardino D. Šakalienė.
Praėjusią parą, šeštadienį, pasieniečiai sulaikė 133 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2603 neteisėti migrantai.
