Ankstyvą liepos 7-osios rytą klubo vadovui Kęstučiui Milišauskui miegai išsisklaidė akimirksniu – žinia, kad iš klubo teritorijos neaiškiomis aplinkybėmis dingo lėktuvas An-2, privertė jį veikti nedelsiant.
Dar labiau pribloškė įtarimai, kad tokiam keistam žygiui galėjo ryžtis jo senas draugas, jau daugelį metų radęs pastogę klubo patalpose.
„Jaunystėje aš ir išmokiau Aidą pilotuoti An-2. Jis tikrai kietas parašiutininkas, aviatechnikas, instruktorius. 1996 metais kartu su parašiutininku Valdu Ūsu pasiekė iki šiol nepagerintą rekordą – dviese ore išskleidė didžiausią Lietuvos trispalvę (212 m). Už tai buvo apdovanoti S.Dariaus ir S.Girėno medaliais“, – prisiminė K.Milišauskas.
Lėktuvas rastas pievoje
Kai apie 5 valandą ryto buvo pastebėta, kad dingo An-2, K.Milišauskas griebėsi visų įmanomų priemonių pradėti lėktuvo, o sykiu ir A.Varanausko, paieškas.
Netrukus socialiniuose tinkluose atsirado Prienų gyventojų žinučių, kad matė įtartinai žemai rūke ratus virš miesto sukantį lėktuvą.
Kiti liudininkai pasakojo manę, gal lėktuvas sugedęs, kad apniukusią padangę raižęs kone liesdamas virš namų stogų iškilusias antenas.
Po pietų policija, vietinių žmonių padedama, A.Varanausko nuskraidintą lėktuvą aptiko Čiudiškių kaime, esančiame Prienų rajone.
Manoma, kad nusileisti A.Varanauskas buvo priverstas dėl pasibaigusių degalų. Tai, kad lėktuvą jis nutupdė gana saugioje vietoje be jokių avarijos padarinių ir nė kiek jo neapgadinęs, rodo, kad lakūnas iki šiol dar nepraradęs pilotavimo įgūdžių, nors licencijos skraidyti neturi jau senokai.
Žydinčioje pievoje – lėktuvas, o po jo sparnu miega neblaivus pilotas. Tokį vaizdą išvydo atvykę policininkai.
A.Varanauskui dvi paras teko praleisti Alytaus policijos areštinėje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.
Šiuo metu padangių erelis – medikų globoje.
Prarado draugo pasitikėjimą
„Kas žmogui gyvenime svarbiausia?“ – retoriniu klausimu pokalbį su „Lietuvos rytu“ pradėjo K.Milišauskas, svarstydamas, kas jo seną jaunystės draugą jau prieš daugelį metų pastūmėjo į alkoholizmo liūną.
„Svarbiausia – turėti darbą“, – pats ir atsakė į savo klausimą ilgametis parašiutininkų klubo vadovas.
– Bet juk A.Varanauską iki šiol daug kas prisimena kaip itin patyrusį parašiutininką ir lakūną.
– Koks jis profesionalas, jei taip pasielgė?
Kita vertus, pats visus savo pasiekimus ir nuskandino alkoholyje.
Kiek žinau, jis trejus pastaruosius metus gėrė kone kasdien. Dėl to ir vairuotojo teises prarado. Tai užkirto jam kelią dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, o buvo labai geras „furistas“. Gal dešimt ar penkiolika metų užsienio šalyse krovinius gabendavo. Negrįždavo į Lietuvą po kelis mėnesius.
Darbdaviai jį vertino už tai, kad galėdavo leistis į ilgas keliones.
– Ar po įsiminto rekordo 1996 metais, kai danguje išskleidė daugiau nei dviejų šimtų metrų trispalvę, A.Varanauskas dar skraidė?
– Skraidydavo tik epizodiškai ir tai tik kaip antrasis pilotas.
Kaip pirmasis pilotas jis niekada nėra skraidęs.
– Manote, jog alkoholis kaltas, kad draugas į tokį dugną nusirito? O gal jį kokie nors sunkūs gyvenimo potyriai ar tragedijos pastūmėjo į tą girtuoklystės prarają?
– Tik alkoholis. Tačiau, matyt, šiam jo nuopuoliui turėjo įtakos ir tai, kad neturėjo šeimos, vaikų. Kitaip tariant, namų, į kuriuos po darbų norėtųsi sugrįžti kasdien.
– Bet kaipgi jis girtas sugebėjo pakilti iš aerodromo lėktuvu?
– O gal negirtas išskrido? Gal po lėktuvo sparnu prisigėrė? Kas ten žino.
– Kodėl A.Varanauskas gyveno aeroklubo patalpose?
– Kai iškart po nepriklausomybės atkūrimo pradėjome kurtis Pociūnuose, čia radome SSRS kariuomenės paliktus nuniokotus pastatus ir kelis vasarnamius – kiaurais stogais, be durų.
Vasarnamiuose nutarta leisti įsikurti keliems klubo nariams, tarp jų buvo A.Varanauskas. Jis susitvarkė vieną iš namelių ir jame įsikūrė, bet žiemą jį priimdavau pagyventi klubo patalpose, nes vasarnamiuose būdavo šalta. Jau nebepamenu, kiek laiko jis taip gyveno. Gal penkiolika metų?
– Ne paslaptis, kad sovietmečiu ne vienas lakūnas ir pergales, ir stresus, ir nelaimes aplaistydavo velnio lašais. Ar naujoji aviatorių karta neužsikrėtė šiuo virusu?
– Pastaruoju metu požiūris į aviaciją – ar ji būtų profesija, ar tik hobis – visiškai kitoks. Ir tarp lakūnų, ir tarp parašiutininkų populiariausias nealkoholinis alus, kartais – vynas. Kiek pastebiu, stiprių gėrimų iš viso niekas nebevartoja.
Kas sukėlė gaisrą?
Kaip lėktuvo dingimo dieną informavo Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, pranešimas apie dingusį lėktuvą buvo gautas liepos 7 dieną 8 val. 30 min.
Po šio pranešimo iškart buvo įtariamas galimas lėktuvo pagrobėjas, kuris turėjo teisę apsistoti ir naudotis klubo patalpomis, kuriose ir buvo laikomi lėktuvo raktai.
Nuvykus į įvykio vietą pastebėta, kad patalpose kilęs gaisras būtent tame kambaryje, kur buvo apsistojęs A.Varanauskas.
Gaisravietėje aptiktas daiktas, panašus į savadarbį sprogmenį, todėl pareigūnams teko įvesti planą „Skydas“.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad daiktas nėra sprogmuo ir grėsmės aplinkiniams nekelia. Neatmetama, kad lėktuvo pagrobėjas ir galėjo sukelti gaisrą.
Aviatorių bendruomenė nuo seno turi nerašytus draugystės, vieningumo ir savitarpio pagalbos įstatymus, todėl daugybę metų rėmė ir globojo A.Varanauską.
Ne vienas jaunystės laikų padangių draugas jį bandė traukti iš alkoholizmo liūno – nepavyko.
Dabar jam pačiam teks atsispirti nuo gyvenimo dugno. Tik kažin ar greitai, o gal jau ir niekada nebeperžengs K.Milišausko vadovaujamo klubo slenksčio.
