Klaipėdos merui Jūros šventę apkartino medikų įspėjimai ir antivakserių išpuoliai: kokią teisę jis turi skirstyti žmones

Akcijos dalyviai smerkė uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską, kuris, pasak jų, Jūros šventės dalyvius skirsto į atskiras kategorijas.

Šeštadienį po vidurdienio piketuotojai su vėliavomis ir plakatais rinkosi uostamiesčio centre prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) pastato, kur turėjo vykti šią įstaigą baigusių jūrininkų susitikimas.

Į šventinį renginį buvo pakviestas ir pagrindinis Jūros šventė organizatorius – Klaipėdos meras V. Grubliauskas, kurį mokyklos prieigose pasitiko ne itin draugiškai nusiteikę piketuotojai su plakatais, tautinėmis vėliavomis.

Prieš tai pilietinės akcijos dalyviai marširavo gatvėmis – reikalavo žaboti nelegalią migraciją, smerkė siūlymus stabdant koronoviruso pandemiją priverstinai vakcinuoti ir testuoti žmones, fiksuoti nepasiskiepijusius asmenis.

Gatvėje susirinkę žmonė laukė V. Grubliausko, kuris prieš pat Jūros šventę viešai pareiškė, jog nepasiskiepiję asmenys Klaipėdoje vykstančiame didžiausiame Lietuvos vasaros festivalyje nėra laukiami.

„Kokią jis turi teisę skirstyti žmones į pasiskiepijusius ir to nepadariusius, spręsti, ką pakviesti arba nekviesti į Jūros šventę, reguliuoti mūsų gyvenimą, aiškinti, kaip rūpintis savo sveikata“, – piktinosi prie LAJM paradinio įėjimo būriavęsi žmonės.

 V.Grubliausko ištarmę apie kviestinius svečius protestuotojai įvardijo kaip segregacijos proveržį ne vietoje ir ne laiku, kai žmonės pagal tam tikrus jų charakterio bruožus, įsitikinimus dalijami į socialines grupes ir kategorijas, mėginama juos izoliuoti, primesti kažkokias bendro elgesio taisykles, kad nekeltų papildomų rūpesčių kitiems.

Sueigos dalyviai karantino laikotarpio suvaržymus netgi lygino su Buchenvaldo ir Dachau koncentracijos stovyklose nacių įvesta tvarka, o privalomą vakcinavimą - su Holokaustu. Nuskambėjo šūkiai stabdyti į Lietuvą plūstančią nelegalių migrantų bangą, kovojant su virusu nevaržyti žmogaus pasirinkimo teisių ir pilietinių laisvių.

Prie mokyklos pasirodžius V.Grubliauskui, piketuotojai iškėlė tautines vėliavas, plakatą su užrašu „Fašistuojantis meras Jūros šventėje nelaukiamas“.

Žmonės kvietė miesto vadovą draugiškai pasikalbėti, pasidalyti mintimis, bet šis nepanoro bendrauti su minia – net nestabtelėjęs įveikė visas užkardas ir nuskubėjo į jūrininkų renginį.

„Gėda fašistuojančiam merui, žmonės atliekas rūšiuojančiam į socialines grupes, skatinančiam segregaciją – eilinių piliečių ir valdančiųjų socialinę atskirtį. Valdininkai, palikę savo savo kabinetus, darbuojasi nuotoliniu būdų, prie jų neprieisi. Mes tik norėjome su V.Grubliausku pasikalbėti akis į akį“, – įkandin bėgančio miesto vadovo šaukė protesto akcijos dalyviai.

Protestuotojai elgėsi kultūringai – į šventinį renginį pėdinančių uniformuotų jūrininkų už  skvernų nestvarstė. Tačiau sąlygas siūlymus prievarta testuotis ir skiepytis, atsisakiusiųjų paklusti nušalinimą nuo darbo, piniginių baudų skyrimą, jie vertino kaip antikonstitucinę veiklą, valdžios savivaliavimą.

Jūrininkai iš pradžių net nesusigaudė, kas čia vyksta. Šventės organizatoriai, baimindamiesi, kad nesuvaldys minios, jeigu žmonės ims brautis į mokyklos patalpas, apie sueigą šalia mokyklos pranešė policijai.

Po kurio laiko supratę akcijos dalyvių tikslus ir pageidavimus, net visko matę žilagalviai jūrų kapitonai kritiškai vertino jų veiksmus viešojoje erdvėje, stebėjosi antivakserių keliamomis bangomis.

LAJM absolventų šventėje dalyvavęs V.Grubliauskas sveikindamas jūrininkus su jų profesine švente, išreiškė viltį, kad šilto ir šalto matę jūros vilkai gerai žino, kaip gyventi ir kaip elgtis ekstremaliose situacijose.

Meras dar kartą paragino mokymo įstaigos kiemelyje su šeimomis susirinkusius jūrininkus ir visus Jūros šventės dalyvius viešuose renginiuose laikytis saugaus atstumo, kitų asmeninio saugumo reikalavimų.

Po šios šventės V.Grubliauskas nuskubėjo į kitą renginį senamiestyje – uždarą Klaipėdos mero padėkos vakarą Jūros šventės rėmėjams, kuris šeštadienį vyko Kultūros fabrike.

Uostamiesčio gatvėmis su plakatais ir vėliavomis defiliavę antivakseriai, veikiausiai įspėti policijos pareigūnų, atvirose Kultūros fabriko erdvėse prie Jono kalnelio nepasirodė.

Jūros šventės šeimininkai, dalyviai ir rėmėjai Kultūros fabrike laukė pasirodant buvusio klaipėdiečio prezidento Gitano Nausėdos. Tą dieną atvykęs į uostamiestį, Karinių jūrų pajėgų laivu „Kuršis“ išplaukęs į Baltiją šalies vadovas pagerbė žuvusius Lietuvos jūrininkus ir nuskendusius laivus, bet į pobūvį neatvyko.

Prieš pat Jūros šventę Lietuvoje, o ypač Klaipėdoje ryškiai prastėjant epidemiologinei situacijai, V. Grubliauskas, be kita ko, viešai pareiškė, jog iš anksto numatytų renginių atšaukti neketinama, kvietė žmonės atvykti į pajūrį.

„Likus trims dienoms iki Jūros šventės, ją atšaukti ar nukelti būtų netinkamas sprendimas. Joje dalyvaus gausybė burlaivių iš viso pasaulio, yra sukviesti garsūs, žmonių pamėgti atlikėjai“, – aiškino V. Grubliauskas.

Pasak mero, norint atšaukti arba atidėti Jūros šventę, turėtų būti paskelbta visiškai ekstremali situacija.

Epidemiologai ne juokais jaudinosi, kad masiniai žmonių susibūrimai pagrindinėse Jūros šventės arenose, net ir siekiant užtikrinti jų siūlomas saugumo rekomendacijas, gali padidinti koronaviruso plitimo riziką.

Patikinęs, kad Klaipėda atsakingai rengiasi svarbiausiam vasaros renginiui, galės priimti iki pusės milijono žmonių, V.Grubliauskas lankytojų kvietė įsigyti ne tik specialiai nukaldintą Jūros šventės monetą, bet ir kitą išskirtinį suvenyrą – skiepą nuo koronaviruso.

„Imuniteto neturintiems žmonėms pas mus nėra ką veikti. Jūros šventė turi įvykti, tačiau mes tikrai joje nelaukiame nepasiskiepijusių žmonių, keliančių grėsmę ir sau, ir kitiems“, – kalbėjo uostamiesčio meras.

Pagrindinėse šventės arenose (Atgimimo aikštėje, Kruizinių laivų terminale), kur vyksta didieji festivalio koncertai, žmonės iš tikrųjų gali vakcinuotis specialiose medicinos punktų palapinėse, ten budi medikai.

V.Grubliauskas teigė prašęs papildomo saugumą užtikrinančių priemonių paketo. Pasak jo, vienas galimų griežtinimų - per Jūros šventę neleisti žmonėms lankytis burlaiviuose, kitose masinių renginių vietose, kur sambūrius sunku kontroliuoti“.

„Natūralu, kad patikrinti visų žmonių, ar turi jie skiepo pažymėjimą, galimybių pasus, neįmanoma. Būkite patys sau kontrolieriai“, – neprarasti budrumo ragino pusę milijono žmonių į Jūros šventę Klaipėdoje pakvietęs meras.

Tačiau ne visi Jūros šventės dalyviai išgirdo šį V.Grubliausko reginimą – daugelis žmonių sausakimšose aikštėse, gatvėse, nuo krantinių prie Danės upės, lauko kavinių terasų renginius stebėjo atsipalaidavę – neprisidengę veido kaukių, nesilaikydami saugaus atstumo.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių suplūdo į Kruizinių ir karo laivų terminalą, kur vyko atlikėjo Marijono Mikutavičiaus koncertas. Prie pakylos prasibrovė tik atkakliausieji, o kiti melomanai, susigrūdę kaip silkės statinėje, įstrigę minioje, vos judėjo į priekį.

Tvankią dieną terminale sklandė žmonių prakaito, alaus, keptos česnakinės keptos duonos kvapai. Didžiulės eilės nusidriekė prie biotualetų, išrikiuotų šalia kultūros paveldo – Paulio Lindenau laivų statyklos senojo elingo.

Scenoje pasirodžius M.Mikutavičiui, terminalo aikštėje tik vienas kitas žiūrovas vaikštinėjo su apsaugine kauke. Kai kurie žmonės įstrigo minioje, išsigando ir arčiau pakylos nesibrovė - apsisuko ir spruko iš galimo koronaviruso pandemijos židinio nelaukdami koncerto pradžios.

Prieš Jūros šventę Klaipėdoje fiksuotas didžiausias viruso COVID-19. sergamumo lygis. Per 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų šoktelėjo iki 108,7, o tai beveik tris kartus daugiau nei šalies vidurkis.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybė buvo vienintelė Lietuvoje, patenkanti į raudonąją zoną.

Pastarosiomis savaitėmis mieste nustatoma po keliolika naujų užsikrėtimų.

Koronavirusine infekcija Klaipėdoje šiuo metu serga apie pusantro šimto žmonių.