Kaip gyveno Lietuva per savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Į didžiausią šio krašto ežerą Dusią prieš kelias dienas buvo paleista 11 tūkst. paprastųjų šamų jauniklių. Šiemet Dusia įžuvinama antrą kartą.

Pavasarį ežere apsigyveno 121 tūkst. paaugintų lydekos jauniklių. Šiuos projektus finansuoja Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Anykščių rajone kartu su sūnumi avis auginantis vyras vos suspėja gintis nuo vilkų antpuolių. Per kelias dienas jis neteko 10 avių.

Apie 200 avių ganėsi didelėje dviejų elektrinių piemenų saugomoje ganykloje. Po nakties ūkininkas ganykloje rado papjautą avį. Kitą naktį plėšrūnai vėl lankėsi – rastos dar dvi negyvos avys. Dar kelios avys buvo apdraskytos.

Po kelių dienų nugaišo septynios smarkiai vilkų apkandžiotos avys.

Raseinių policijos pareigūnams teko neįprasta užduotis. Jiems teko gaudyti ne nusikaltėlius, o per avariją iš automobilio iškritusius ir po pievą pasklidusius viščiukus.

Juos automobiliu „Peugeot Boxer“ vežęs Klaipėdos rajono gyventojas R.Sargūnas į bėdą pateko Raseinių rajone – kelyje sprogo automobilio padanga.

„Peugeot Boxer“ atsidūrė ūkininko lauke ir nuvirto ant šono. Vežti viščiukai iškrito lauk. Juos sugaudyti padėjo atvykę policininkai.

Netoli Ignalinos, šalia kelio Didžiasalio link įsikūrusiame kaime, šią savaitę vyko dailės pleneras, kuriame dalyvavo 7 menininkai iš Klaipėdos, Rokiškio, Kretingos, Dusetų (Zarasų r.), Ignalinos ir Portugalijos.

Jie dekoravo 1900-aisiais statyto namo langines. Pastaruoju metu šis pastatas priklauso bendruomenei.

Raseinių rajone paryčiais atviroje teritorijoje ėmė smilkti apie 200 ritinių šieno. Atvykę ugniagesiai išardė ir perliejo vandeniu apie 150 ritinių.

Krautuvas perkrovė apie 90 ritinių į atskirą krūvą, 130 liko nesugadinta. Apsaugota 170 šiaudų ritinių, kurie buvo už 1 metro, ir ferma, stovinti už 9 metrų. Joje buvo 400 galvijų.

Miesto šventės išvakarėse A.Baranausko ir A.Vienuolio memorialinis muziejus Anykščiuose paženklino žydų Gyvybės ir Mirties kelius, liudijančius apie šios bendruomenės sunaikinimą 1941-ųjų vasarą.

Anuomet liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo išžudyta pusė miesto žydų – 1500 asmenų.

Holokausto 80-mečiui skirtą Gyvybės kelią ženklina 7 mėlynos stotelės, primenančios žydų gyvenimo ir veiklos vietas (buvęs bankas, krautuvė, turgus, sinagoga), tiek pat geltonų stotelių žymi sunaikinimo vietas (kelias į sušaudymo vietą, kapinės, getas, Sinagogų gatvė).

Kino teatre „Spindulys“, kuriame kasmet apsilanko per 100 tūkst. žiūrovų, įrengtas keltuvas, skirtas judėjimo problemų turintiems asmenims.

Juo neįgalieji galės savarankiškai nusileisti laiptais, vedančiais į mažąją salę.

Iki šiol vežimėliuose sėdintys marijampoliečiai žemyn būdavo nešami lydinčių asmenų ir kino teatro darbuotojų. Pastarieji teigė, kad neįgalieji dėl to jausdavosi nepatogiai, todėl buvo nuspręsta pasirūpinti specialiu keltuvu.

Iškviestiems ugniagesiams atvykus į Jurbarko rajono kaimą liepsnojo garažas ir sandėlis. Jie buvo kaip reikiant įsidegę.

Per gaisrą sudegė garažas ir grūdų sandėlis, abu jie buvo mediniai, vienas nuo kito stovėjo metro atstumu.

Sudegė 3 tonos grūdų, elektrinis malūnas, lengvojo automobilio priekaba, 300 litrų dyzelino, elektriniai įrankiai, 6 dviračiai ir kiti namų ūkio daiktai.

Varėnos rajono kaime paminėtas Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo 90-metis. Jį statė patys perlojiškiai ir išsaugojo per visas karo bei pokario negandas.

8,3 m aukščio paminklą projektavo dailininkas P.Tarabilda, dirbo meistras S.Neliubšis ir vietos šauliai. Paminklo statybai buvo renkamos aukos, rengiama loterija. Pokario metais du kartus buvo bandoma jį nugriauti, tačiau paminklas atsilaikė, nes jis viduje buvo sutvirtintas geležinkelio bėgiais ir armatūra. Ant paminklo yra iškaltas užrašas: „Vytautai Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas bus nors vienas lietuvis“.

Vytauto gatvės pradžioje pradėjo veikti pirmasis Marijampolės apskrityje kukurūzų labirintas. Jį ūkininkas R.Šlivinskas ir vilkaviškietis M.Rudzevičius įkūrė 2,5 ha plote.

Klaidžiojimo pramogos mėgėjams kukurūzuose išpjauti du labirintai – „Mažylis“ ir „Milžinas“. Jų takelių išdėstymą kūrė architektas A.Sinkevičius. Tikimasi, kad ieškoti išėjimo iš gerokai virš suaugusiojo galvos išaugusių kukurūzų bus galima iki lapkričio.

Bemiegę naktį praleidę aplinkosaugininkai Biržų rajone pričiupo 3 pažeidėjus. Žuvies ištroškę vyrai neleistiną žūklę buvo surengę skirtingose tvenkinio vietose. Visi vyrai žvejojo neturėdami leidimų.

Vien tik gamtai padaryta žala siekia per 1,2 tūkstančių eurų.

Papilio tvenkinyje limituota karpių žvejyba, tad privalu turėti žvejo kortelę. Parai ji kainuoja 2,5 euro, savaitei – 8 eurus, o mėnesiui – 14 eurų.

Nuo šios savaitės didieji uostamiesčio fontanai veikia ilgiau ir trykšta dažniau – savivaldybė atsižvelgė į miestiečių pageidavimus. Fontanus prižiūrinčios bendrovės turėjo perprogramuoti fontanus Jono kalnelio prieigose ir šalia buvusio kino teatro „Vaidila“.

„Vaidilos“ fontanas dabar kasdien veikia nuo 10 iki 22 val., vanduo trykšta kas 15 minučių. Jono kalnelio fontanas gaivina nuo 12 iki 22 val. kas 10 minučių.

Per karščius juose gaivinasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.

56 metų panevėžietei skaudžiai baigėsi pažintis su gerokai jaunesniu vyru.

Tądien moteris susipažino su vyru ir pasikvietė jį į savo namus. Ten abu gėrė alkoholį, po kiek laiko susipyko. Naujasis draugas moterį sumušė. Išeidamas jis išsinešė moters kompiuterį, televizorių, interneto ryšio stiprintuvą, kaljaną ir telefoną.

Kurorte bus galima aplankyti pastatus, į kuriuos paprastai žmonės neįleidžiami. Kurorte rugsėjo pradžioje vyks atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“.

Durys bus atvertos į 15 kurorto pastatų, tarp jų viešbutis „Smilčių vilos“, gyvenamasis namas „Geltonoji vila“, poilsio namai „9 bangos“ „Kankorėžis“, vila „Šilelis“ (nuotr.), garsioji „Auska“, Stasio Vainiūno meno mokykla ir kiti. Pastatai statyti skirtingu metu, vieni labiau išsiskiria savo istorija, kiti šiuolaikiškumu, architektūriniais ar konstrukciniais sprendimais ir interjerais.

Kopų gatvėje buvo išnuomoti du elektriniai paspirtukai „Xiamoi Mi 365“. Pareiškėjas nurodė, kad jie laiku nebuvo grąžinti. Žala – 1056 eurai.

Kitą dieną Žvejų gatvėje buvo išnuomoti du elektriniai paspirtukai „Segway Ninebot E45E“. Jie taip pat nebuvo sugrąžinti. Žala – 1038 eurai.

Kėdainių rajone ant neveikiančio elektros stulpo esančiame gandralizdyje į virvę įsipainiojo gandriukas. Kaimo gyventojai užlipo ištraukiamosiomis kopėčiomis ir išlaisvino nusilpusį paukštį.

Sangailų gyventojai dabar rūpinasi gandriuku. Jis yra po lizdu, apačioje, gali būti, kad truputį sužeistas. Kai sustiprės, žmonės jį įkels į lizdą. Sodyboje gandralizdis įrengtas prieš penkiolika metų. Jį sumeistravo vietos žmonės.

Švenčionių rajone, Žeimenos upėje, ketvirtadienį vyras pastebėjo du sprogmenis. Jie buvo po kabamuoju tiltu.

Į įvykio vietą išvyko kariuomenės išminuotojai iš Kauno, galintys dirbti po vandeniu. Panėrę kariuomenės išminuotojai aptiko keturis Antrojo pasaulinio karo laikų 45 milimetrų artilerijos sviedinius. Radinius kariškiai ištraukė į krantą, o po to išvežė į Pabradės poligoną sunaikinti. Pasak išminuotojų, po vandeniu gulintys sprogmenys kėlė pavojų.

Ketvirtadienio naktį ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti į Raseinių rajono kaimą – grūdų džiovykloje smilko apie 20 tonų rapsų.

Rapsai buvo išleisti, perkrauti ir perlieti vandeniu.

Nelaimės išvengti pavyko.

Vakar uostamiestyje prasidėjo Jūros šventė – laukiamiausias klaipėdiečių renginys. Danės krantinėse išsirikiavo burlaiviai iš kelių Europos šalių, dauguma jų dalyvauja regatoje Talinas–Klaipėda–Šcecinas. Danės gatvėje iki pat Smiltynės perkėlos ir aplinkinėse vietose išsirikiavo mugės palapinės. Prekiautojai sako, kad jiems sekasi net geriau nei Kaziuko mugėje Vilniuje. Per tris savaitgalio dienas vyks daugybė įvairiausių renginių. Klaipėda atsidūrusi raudonojoje zonoje pagal susirgimų COVID-19 skaičių, visuomenės sveikatos specialistai nerimauja, kad uostamiestis gali tapti koronaviruso židiniu, bet miesto vadovai tikisi žmonių supratingumo ir išskirtinių saugumo priemonių nesiėmė.