Policija mėgina raminti įbaugintus muziejininkus: neliks be ginklų ir nesės į teisiamųjų suolą

2021 m. liepos 23 d. 22:15
Muziejininkų baimę, kad muziejai gali likti be ginklų, o jie patys sėsti į teisiamųjų suolą, bando gesinti policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jis pareiškė, kad galima šią problemą išspręsti.
Daugiau nuotraukų (2)
„Būtina susėsti prie bendro stalo, išsiaiškinti kylančius nesutarimus, kad abi pusės vienodai suprastų įstatymo esmę, ir sutarti, kaip efektyviau jį įgyvendinti“, – tikino policijos vadovas R.Požėla.
Pažadą išspręsti nesklandumus, atsiradusius dėl 2019 metais priimtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuri numato, kad net ir tie ginklai, kurie pripažinti visiškai netinkami šaudyti, turi būti įregistruoti iki šių metų rugsėjo 14 dienos, R.Požėla muziejininkams davė susitikęs su kultūros ministru Simonu Kairiu.
Ieškos bendro sprendimo
Ministras ir policijos vadovas sutarė, kad artimiausiu metu bus surengtas muziejininkų, Kultūros ministerijos ir policijos atstovų susitikimas, kuriame bus išsamiai paaiškintos įstatymo nuostatos ir aptarti jo įgyvendinimo būdai.
„Policijai pavesta įgyvendinti šį įstatymą, todėl ieškosime sprendimų, kaip išsaugoti eksponatus jų nesugadinant“, – po susitikimo kalbėjo R.Požėla.
Įžvelgia nesusikalbėjimą
Kultūros ministro teigimu, ginklų įstatymo pataisos labiausiai palietė savivaldybių muziejus ir jų darbuotojams vis dar nėra aišku, kaip ginklus įregistruoti ir – svarbiausia – iš kur imti tam pinigų.
„Neretai problemų šaltinis – emocijos ir nesusikalbėjimas . Tai ir bandysime pakeisti.
Neabejoju, drauge lengvai rasime sprendimus, kurie leis tinkamai įregistruoti turimus ginklus ir šaudmenis tiek išsaugant jų, kaip eksponatų, vertę, tiek laikantis įstatymų“, – sakė S.Kairys.
Muziejus liko be ginklų
Nors ministras muziejininkų keliamą triukšmą bando vadinti emocijomis, kai kurie savivaldybėms priklausantys muziejai jau savo kailiu patyrė, ką reiškia, kai pareigūnai puola aklai įgyvendinti įstatymą.
Neseniai Kretingos muziejuje apsilankę pareigūnai iš jo išsivežė net 99 šaunamuosius ginklus ir jų dalis. Ginklai buvo paimti ne tik iš saugyklų, bet ir iš ekspozicijos vitrinų.
„Reikia nustatyti, ar jie nėra pavojingi“, – muziejaus darbuotojams pareiškė policijos pareigūnai.
Dokumentai buvo neįdomūs
Iš Kretingos muziejaus policininkų išgabenti ginklai buvo sukaupti iki 1990 metų, padaryti nekenksmingi ir užregistruoti tuometėje milicijoje.
Tarp išvežtų ginklų yra ir archeologinių radinių, ir XIX a. vidurio pistoleto fragmentas, kuris buvo laikomas 1863 metų sukilimo ekspozicijoje, aprūdijusi prancūziško titnaginio pėstininkų šautuvo spyna ir net mokomasis sunkusis kulkosvaidis „Maksim“, kurį 1964 metais milicija buvo padovanojusi muziejui.
„Mes policijai pristatėme sovietmečio pažymas, kad visi šie eksponatai yra registruoti tuometėje milicijoje, perdaryti taip, kad jais tikrai neįmanoma šaudyti. Tie eksponatai pagal visus reikalavimus yra saugomi metalinėse spintose, muziejaus fonduose įrengta signalizacija, dirba sargai“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Po registracijos – bėdos
Panašioje situacijoje atsidūrė ir Klaipėdos piliavietėje esantis Mažosios Lietuvos muziejus.
Pernai lapkritį iš Lietuvos konsulato Niujorke gautą dovaną – 1923 metų Klaipėdos sukilimo vado, vėliau Amerikoje dirbusio generalinio konsulato vadovo Juozo Budrio asmeninį pistoletą – muziejininkai, kaip ir priklauso, nuvežė užregistruoti.
Ši paslauga jiems kainavo 150 eurų, o po jos prasidėjo nemalonumai. Sužinoję, kad muziejuje yra ir daugiau ginklų, į jį atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė visus eksponatus, nors jie jau kartą buvo pripažinti netinkamais šaudyti.
Tarp konfiskuotų ginklų pateko ir eksponatai, kuriuos muziejus buvo nusipirkęs savo lėšomis ir turi visus tai patvirtinančius dokumentus.
Negana to, kad muziejus liko be eksponatų, jos darbuotojus bandoma paversti nusikaltėliais – dėl netinkamo ginklų laikymo pradėti ikiteisminiai tyrimai, vyksta apklausos.
Pinigų biudžete nenumatyta
Pasak Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos, ši painiava atsirado todėl, kad politikai nesugeba atskirti ginklo nuo muziejaus eksponato ir neįsivaizduoja, kiek kainuoja ginklų perdarymas ir jų užregistravimas: „Vien užregistravimo rinkliava siekia 100 eurų. Apie 80 eurų kainuoja policijos pažymos, kad ginklas tinkamai perdarytas.
Dar reikia mokėti ir ginklų meistrui už jo perdirbimą. Skaičiuojama, kad nelygu, koks ginklas, už jo tinkamą sutvarkymą galima pakloti net iki 500 eurų.“
Muziejininkai policijos prašo pratęsti registravimo terminą iki kitų metų pavasario, nes šiemet neturi tam reikalingų lėšų. Jos galėtų būti numatomos formuojant kitų metų biudžetą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.