Kreipimųsi skaičius auga
Per pirmą 2021 m. pusmetį į Tarnybą dėl galimos diskriminacijos buvo kreiptasi net 588 kartus, iš kurių paklausimai sudarė 65 proc., lygių galimybių kontrolierei pateikti skundai – 22 proc., o likę 13 proc. gauti socialiniame tinkle „Facebook“. Iš viso sulaukta 20% daugiau kreipimųsi nei pernai. Dar 332 asmenims konsultacijos suteiktos nuotoliniu būdu.
Iš visų besikreipusiųjų moterys sudarė 42 proc., vyrai – 33 proc., juridiniai asmenys – 24 proc., dar 2 proc. kreipimųsi buvo anoniminiai. Nors moterys skirtingais būdais kreipėsi dažniausiai, daugiausia skundų pateikė vyrai (48 proc.). Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako, kad tokios proporcijos pastebimos beveik kasmet: „Moterys išties aktyviai konsultuojasi ir iš to galime spręsti, kad jos pastebi ir atpažįsta patiriamą diskriminaciją. Tačiau tikėtina, jog moterys stengiasi išspręsti susiklosčiusias situacijas be įstaigų įsikišimo ir atsakomybę prisiima sau, ieškodamos alternatyvių būdų.“
Kontrolierė įsitikinusi, kad gaunami skundai ir paklausimai neatskleidžia tikrojo diskriminacijos masto. „Viliuosi, kad ilgainiui kreipimųsi į Tarnybą skaičius labiau atspindės realią situaciją, nes vis dar yra nemažai žmonių, kurie bijo ginti savo teises ar netiki, kad kas nors pasikeis. Ši problema ypač aktuali mažesnių miestų gyventojams – ten bendruomenės nėra didelės, galimybių taip pat mažiau, todėl baiminamasi savo padėtį dar labiau pabloginti. Reikia ne tik jų pačių iniciatyvos, bet ir aktyvaus darbdavių, valstybės institucijų, švietimo įstaigų vaidmens užtikrinant lygias galimybes“, – sako B. Sabatauskaitė.
Pastarasis pusmetis buvo intensyvus ir lygių galimybių integravimo srityje. Tarnybos ekspertai įvairioms organizacijoms vedė 14 mokymų bei seminarų lygių galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo temomis. Per tą patį laikotarpį 2020 m. buvo surengti tik 8 tokio pobūdžio renginiai. Darbdaviai rodė susidomėjimą ir esamos situacijos vertinimu, todėl 6 organizacijos išbandė Lygių galimybių liniuotę, viena pasinaudojo Lyčių lygybės liniuote.
Dėmesys neapykantos nusikaltimams
Pirmąjį pusmetį Tarnyba daug dėmesio skyrė neapykantos kalbos temai. Tyrimas apie neapykantos kurstymą internete atskleidė, kad Lietuvoje asmenys ganėtinai gerai atpažįsta neapykantos kalbą, tačiau patys ją patyrę niekur nesikreiptų. Kovo mėnesį įgyvendinta socialinė kampanija „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“ skatino visuomenę reaguoti į žmonių orumą dėl jų negalios, lytinės orientacijos, odos spalvos ir kitų tapatybės bruožų žeidžiančius komentarus, galinčius peraugti į diskriminaciją ir smurtinius išpuolius.
„Turime žinoti, kad neapykantos kalba yra nesuderinama su žodžio laisve. Aštrus, galbūt net necenzūriniais žodžiais, išreikštas požiūris nebūtinai yra neapykantos kalba, bet pastebėję tam tikrą visuomenės grupę menkinančius pasisakymus ar smurto prieš tos grupės atstovus kurstymą, turime brėžti ribą“, – apie visuomenės atsakomybę sustabdyti neapykantos skleidimą sako B. Sabatauskaitė.
Kartu su kampanija pradėjo veikti interneto svetainė www.nepyka.lt, kurioje pateikiama informacija apie neapykantos kalbą ir patarimai, kaip elgtis ją pastebėjus ar patyrus.
Smurto prieš moteris prevencija regionuose
Metų pradžia taip pat buvo intensyvi siekiant mažinti smurtą lyties pagrindu trijose Lietuvos savivaldybėse: Alytaus miesto, Jonavos rajono ir Ukmergės rajono. Tarnybos ir partnerių suburta ekspertų komanda šiuose regionuose nuosekliai ugdė mokytojų bei moksleivių gebėjimą atpažinti skirtingas smurto formas ir kritiškai vertinti lyčių normas. Mokyklų bendruomenėms buvo pristatyta ne viena interaktyvi mokymosi priemonė.
Į prevencinę veiklą įsitraukė ir daugiau dalyvių – smurto artimoje aplinkoje atvejus sprendžiančios institucijos kartu su lyčių lygybės ekspertais sukūrė koordinuoto atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą, kuris sustiprintų tarpusavio bendradarbiavimą. Beveik dvejus metus trukusios veiklos buvo užbaigtos socialine kampanija „Ką mano miestiečiai“, kuri kvietė miestų gyventojus palaikyti smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis ir nepasiduoti stereotipams, pateisinantiems smurtinį elgesį.
