„Manau, jog ateis artimiausiu metu tas laikas, kai bent jau savanoriškas testavimas, t.y. tas testavimas, kuris reikalingas, tarkime, keliaujant, einant į kažkokius renginius ar kažkaip kitaip gyvenant, ne tai, kas privaloma pagal darbą, bet tai, kas yra savanoriška – kad jis nebūtų per pigi alternatyva vakcinai.
Todėl, kad valstybei, tiesiai šviesiai pasakysiu, mokesčių mokėtojams, tai kainuoja brangiau, negu kad žmogų paskiepyti“, – tvirtina I.Šimonytė.
Vilniaus miesto meras R.Šimašius pirmadienį paragino Vyriausybę nemokėti už tų žmonių testavimąsi, kurie atsisako skiepytis. Asmenys, kurie testus darosi dėl kelionių, taip pat dirba su vaikais, teikia paslaugas, bet atsisako skiepytis, anot mero, už testus susimokėti turėtų patys.
„Klausimas, ar mes nusiteikę, kad mūsų vaikai eitų į darželius, kur personalas nebūtinai yra pasiskiepijęs. Akivaizdu, kad mes norime, jog būtų saugiai mokomi vaikai, paslaugos teikiamos, tai aišku, kad jas turi teikti arba paskiepyti žmonės, arba jie turi testuotis, bet tikrai ne už mokesčių mokėtojų pinigus“, – pasiūlymus valdžiai pateikė R.Šimašius.
I.Šimonytė: pasiskiepiję neturėtų nukentėti nuo karantino
Kartu ministrė pirmininkė pažymėjo, kad šiuo metu su kitų valstybių premjerais diskutuojama, ar dar vieno karantino paskelbimo atveju ribojimai turėtų liesti ir pasiskiepijusius asmenis. Vyriausybės vadovė įsitikinusi, kad tai būtų neteisinga.
„Kitose šalyse su premjerais, kuriais tenka kalbėti, nusiteikimas yra labai panašus – žmonės, kurie daro teisingus pasirinkimus, saugo save ir visuomenę, pasirinkdami skiepytis, vis dėlto neturėtų nukentėti dėl to, kad kažkas turi savo atskirą nuomonę apie skiepus. (...)
Tais atvejais, kai žmonės pasirenka kažko nedaryti ir turi pigesnes alternatyvas, kaip, pavyzdžiui, pasidaryti testą už mokesčių mokėtojų pinigus, žinoma, visa paskatų sistema turėtų keistis, jeigu toks poreikis būtų, pirmiausia kalbėtume apie galimybių paso naudojimo išplėtimą ir nemokamo testavimo, kaip galimybės, nepasiūlymą“, – sakė I.Šimonytė.
Ji ragino vis dar abejojančius ir laukiančius rudens kuo greičiau pasiskiepyti, kad iki to laiko šie asmenys jau turėtų susiformavusį imunitetą.
„Tie žmonės, kurie laukia rudens, turi suprasti, kad tam, jog susiformuotų imunitetas, reikia pusantro mėnesio. Tas pusantro mėnesio gali ateiti gerokai rizikingesniu laiku, nei dabar. Dabar pasiskepyti yra santykinai saugu, nes imunitetas susiformuoja ne iš karto.
Tas, kas pasiskiepys šiandien, rugsėjo pirmąją jau galėtų būti ramus ir saugus“, – tikino premjerė.
