„Viena iš pagrindinių krypčių, apie kurią dabar intensyviai diskutuojame tiek ir su kitomis ministerijomis, verslu ir įvairiomis asociacijomis, yra labai platus galimybių paso pasiskiepijusiems žmonėms įgalinimas. Nebūtinosiomis prekybos, viešo maitinimo, įvairių renginių, laisvalaikio paslaugomis galėtų naudotis tik žmonės, kurie yra saugūs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino viceministrė.
Į parduotuvę ar restoraną – tik su skiepu?
Prancūzijoje nuspręsta, kad visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai iki rugsėjo mėnesio privalo visiškai pasiskiepyti nuo COVID-19, priešingu atveju gali negauti darbo užmokesčio. Reikalavimas galioja gydytojams, slaugėms, administracijos darbuotojams ir savanoriams.
Tuo tarpu Latvijoje vyriausybė patvirtino projektą dėl privalomo skiepijimo kai kurių profesijų atstovams. Privalomai pasiskiepyti prašoma sveikatos apsaugos, socialinės globos ir švietimo įstaigų darbuotojų. Pagal jį, darbdaviai taip pat galės atleisti nepasiskiepijusius darbuotojus. Graikijoje privaloma pasiskiepyti medicinos darbuotojams.
Privalomų skiepų tam tikrų profesijų atstovams Lietuvoje idėją iškėlė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis. Tiesa, sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė nurodė, kad kol kas apie tai Vyriausybėje nediskutuojama.
„Mes žiūrime kiek kitaip. Visų pirma, labai svarbu suprasti, kad žmogus, kuris nesiskiepija nuo COVID-19, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, nes didina viruso plitimą ir galimybes užsikrėsti kitiems, didina galimybę sukelti papildomus ribojimus, vėl juos įvesti ar griežtinti.
Šioje vietoje privalomas skiepijimas kaip toks, kuris yra tiesiog būtinas ir netgi galima sakyti priverstinis, apie jį mes kol kas nediskutuokime, bet diskutuokime apie tai, kaip suteikti tiems žmonės, kurie yra pasiskiepiję, daugiau galimybių, laisvių. Ir, iš kitos pusės, iš žmonių, kurie nesiskiepija, atimti tą galimybę kelti visai visuomenei rizikas.
Diskusijos vyksta ir galutiniai sprendimai Vyriausybėje bus padaryti. Diskusijų spektras yra nuo visiškai minimizuotų paslaugų ar prekybos vietų, kurios buvo teikiamos žiemą, kai buvo griežčiausias karantinas, veikė tik prekybos vietos, vaistinės ir būtinosios paslaugos, iki labai plataus spektro, kas yra maitinimas, nebūtinoji prekyba, paslaugos, sportas, laisvalaikis.
Visame šiame spektre mes ir galime diskutuoti, ar leisti naudotis paslaugomis, kurios tikrai nėra būtinos, žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję“, – aiškino Ž.Simonaitytė.
Viceministrės teigimu, net jei bus nuspręsta tam tikrose vietose lankytis leisti tik pasiskiepijusiems, vis tiek nebus galima sakyti, kad vakcinacija yra privaloma, nes žmonės patys sprendžia, naudotis tomis paslaugomis, ar ne.
„Jeigu mes kalbėsime apie platesnį galimybių paso naudojimą ir pasakymą, kad tam tikros paslaugos gali būti teikiamos tik žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, persirgę ir yra saugūs, ar tai jau bus priverstinis skiepijimas? Jokiu būdu. Tai bus žmogaus pasirinkimas ar naudotis tomis paslaugomis, ar ne“, – svarstė ji.
„Pasiskiepiję žmonės į ligonines nepapuola“
Paklausta, ar Vyriausybė nevėluoja su tokiais sprendimais, Ž.Simonaitytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu epidemiologinė situacija Lietuvoje yra nebloga, todėl įvedinėti papildomus sugriežtinimus, net ir nesiskiepijantiems, kol kas nėra prasmės. Tačiau ji patikino, kad valdžia darys viską, jog neturėtume tokios situacijos kaip praėjusią žiemą.
„Čia yra geras klausimas, kada yra laikas įvesti vienokį ar kitokį suvaržymą. Pagal tai, kaip mes šiuo metu atrodome, vis dar esame gerojoje pusėje. Pagal naujų atvejų skaičių per pastarąsias 14 dienų turbūt vis dar esame dvidešimt kažkelintoje vietoje ES. Iš kitos pusės, daryti kažkokius apribojimus, kai to nereikalauja epidemiologinė situacija, didelės prasmės turbūt nėra.
Bet, kadangi šią savaitę matome didėjantį atvejų augimą, Delta atmainą, kurios žinojome, kad neįmanoma šiame globaliame pasaulyje išvengti, tai vers visą Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją Vyriausybei teikti siūlymus ir įvedinėti tuos ribojimus tam, kad mes jokiu būdu nepasiektume tokios situacijos, kokią turėjome praėjusią žiemą“, – kalbėjo viceministrė.
Anot jos, vertindama, ar jau laikas naujiems ribojimams, Vyriausybė daugiausia atsižvelgs ne į naujų atvejų skaičius, o į situaciją šalies ligoninėse. Ž.Simonaitytė prognozuoja, kad dėl šiuo metu šoktelėjusių susirgimų skaičių padėtis gydymo įstaigose po kelių savaičių pablogės, tačiau, jos teigimu, ji nebepasieks kritinio lygio, nes nemaža dalis visuomenės turi imunitetą.
„Vienas labai svarbus dalykas yra susijęs su hospitalizacijomis ar žmonių guldymu dėl COVID-19 į ligoninę. Statistika jau yra labai aiški, kad maždaug nuo tos akimirkos, kai pradeda didėti naujų atvejų skaičius, ligoninėse pacientų pradeda daugėti maždaug po dviejų savaičių, o mirčių – maždaug po trijų savaičių. Toks yra atsilikimas.
Jeigu mes turėjome dvi savaites gerėjimą ir atitinkamai tas atsispindi ligoninių lovų užimtume. Bet kitas labai svarbus dalykas, ką mes matome iš šalių, kuriose vakcinavimo procentai yra gerokai didesni – Jungtinėje Karalystėje ar Izraelyje – nors ir plinta Delta atmaina, yra gerokai mažesnė, bet vis dar tikimybė užsikrėsti ir pasiskiepijusiems žmonėms.
Bet pasiskiepiję žmonės į ligonines nepapuola. Net ir smarkiai kylant atvejų skaičiui, tokios didelės hospitalizacijos, kokią turėjome praėjusiais metais, neturėsime, nes daugiau nei pusė visuomenės yra pasiskiepijusi“, – dėstė viceministrė.
