Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.
Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.
Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo
Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.
Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų. Naciams okupavus Klaipėdos kraštą ir iš ten išvarius tenykščius žydus nemažai jų persikėlė į Šiaulius. 1940 metais Šiauliuose gyveno jau apie 14 tūkstančių žydų. 1941 -1945 naciai ir vietiniai baltaraiščiai nužudė beveik visus žydus, gyvenusius Šiaulių mieste ir apskrityje. Manoma, kad karo pabaigos sulaukė tik apie 500 žydų.
Per minėjimą kalbėjęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sakė, kad žydų žudynės prasidėjo dar iki getų įkūrimo. Remiantis liudininkų pasakojimas, pirmąja auka tapo 1941 metų birželio 22-ąją Šiauliuose prie sinagogos užpultas ir mirtinai sumuštas žydas.
Įkurs skverą Pasaulio teisuoliams
„Visa tai įvyko dar iki nacių atėjimo. Vieni miestiečiai tokiu poelgiu piktinosi, kiti į tai žvelgė abejingai, o tretiems tai tapo ženklu, ką galima daryti nebaudžiamiems. Nesuklysiu pasakęs, kad visi Lietuvoje gyvenantys žydai vienaip ar kitaip yra paliesti Holokausto. Buvo nužudyta ir daug mano artimųjų. Turime tai prisiminti, kad tokie dalykai su jokia tauta pasaulyje daugiau nepasikartotų“, – sakė S.Kerbelis.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas sakė, kad daliai žydų pavyko išsigelbėti tik dėka juos slėpusių lietuvių. „Tai tikrieji didvyriai. Tenka bendrauti su jų palikuoniais. Visada jaučiu nuo jų sklindančią šilumą ir pagarbą pagrindinėms žmogiškosioms vertybėms. Pasaulio teisuoliams pagerbti Šiauliuose bus įrengtas skveras“, – sakė S.Kerbelis.
Minėjime dalyvavęs Pasalio teisuolių palikuonis Rytis Milkintas sakė, kad jo proseneliai Ona ir Pranas Meškauskai bei močiutė Stefa Meškauskaitė-Jakštienė Kelmės rajone nuo pražūties išgelbėjo jų kaimynų žydų Chalozinų šeimą.
„Jie savo kaimynus slėpė ir savo sodyboje, ir miške, juos valgydino. Nors už tai buvo galima skaudžiai nukentėti ar net netekti gyvybės, mano močiutė ir proseneliai išgelbėjo savo kaimynus, jie liko gyvi“, – sakė R.Milkintas.
Jie į savo šeimas nebegrįš
Vėliau minėjimo dalyviai vyko į masinių žudynių vietą Gubernijos miške, o po to dalyvavo eisenoje nuo Kužių iki Luponių miško, kur 1941 metų liepos-rugsėjo mėnesiais buvo nužudyti aštuoni tūkstančiai žydų: vyrų, vaikų, moterų, senelių. Prie šios eisenos prisijungė ir Kužių gimnazijos mokytojai bei mokiniai.
Žudynių vietas šiame miške mena keliolika jų vietose pastatytų paminklų. Sovietmečiu ši vieta buvo paversta sąvartynu. Ji žydų bendruomenės pastangomis buvo sutvarkyta jau Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę.
Po Luponių mišką pasivaikščiojęs Izraelio ambasadorius Y.Levy sakė: „Mes nulenksime galvą čia nužudytųjų atminimui ir grįšime į šeimas, o jie negrįš. Bandau įsivaizduoti, kiek daug žydų buvo nužudyta Lietuvoje, kokį siaubą jie patyrė varomi į šią vietą“.
Neapykantai vietos nėra
JAV ambasadorius R.S.Gilchristas sakė bandęs įsivaizduoti, kaip viskas turėjo atrodyt,i dar eidamas šiuo „Atminties keliu“.
„Gal ir tada švietė saulė. Žmonės, kurie buvo varomi sušaudyti, juk buvo kieno nors kaimynai, draugai, bičiuliai. Lietuvoje buvo sunaikinti 95 procentai žydų bendruomenės narių. Šių praradimų gelmę sunku apčiuopti. Mes turime šviesti visuomenę ir mūsų atsakas turi būti labai aiškus – neapykantai vietos nėra“, – sakė JAV ambasadorius.
Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių Holokausto aukų žudynių vietų. „Atminties kelio 1941-2021“ minėjimo renginiai organizuojami nuosekliai (chronologiškai) sekant skaudžių istorinių įvykių kalendorių. Taip stengiamasi aplankyti visas arba bent jau didžiąją dalį šių vietų ir pagerbti nekaltas aukas.
