Pirmąją tyrimo dalį „Buvęs „Aro“ vadas prabilo apie turtuolio palikimo mįsles ir A. Pukelį: „Jis melavo“ skaitykite čia.
Nenorėjo parduoti verslo
– O kada milijonierius ėmė bendrauti su tauragiškiu A.Pukeliu?
– Kaip tik tuo metu aš Klaipėdoje ėmiau dažnai matyti skandalingąjį A.Pukelį. Švinius atvykdavo į įmonės „Karpis“ biurą.
Paklausiau Raimondo, kodėl jis pasitiki A.Pukeliu, o ne pats važinėja po Lietuvą ir pristato savo planus. R.Karpavičius atsakė, kad A.Pukelis mokės geriau pakalbėti.
– Ar R.Karpavičių su A.Pukeliu siejo tik futbolo reikalai?
– Iš pradžių jie kalbėdavosi, kad reikėtų pakeisti federacijos vadovybę, kuri nustekeno futbolą. Buvo laikai, kai banditai ten kojomis atidarinėdavo duris. Aš dalyvaudavau tokiuose pokalbiuose.
Prieš kelerius metus R.Karpavičius man pradėjo guostis, kad A.Pukelis ėmė lįsti prie jo verslo. Verslininkas man ne kartą užsiminė, kad A.Pukelis aktyviai domisi Lukšių pienine.
R.Karpavičius sakė, kad sulaukė pasiūlymo parduoti tą įmonę, įvardijo milijoninę sumą, kuri buvo siūloma.
Tačiau jis nesutiko parduoti Lukšių pieninės, buvo daug ten investavęs.
Tada R.Karpavičius man užsiminė, kad A.Pukelis esą siūlo daryti bendrą verslą. Bet R.Karpavičius buvo atsargus. Patariau verslininkui neprasidėti su Šviniumi, nes tai slidus veikėjas.
– Kur vyko jūsų pokalbiai apie A.Pukelį?
– Su Raimondu susitikdavome „Karpio“ biure. Jis mane pakviesdavo ir į namus Palangoje, pasivaikščiodavome prie jūros.
Kartais verslininkas prisimindavo praeitį ar kalbėdavo apie Dievą. Aš jį suprasdavau, todėl man išsiliedavo.
Mūsų pokalbiai būdavo ilgoki, trukdavo po kelias valandas. Biure jis pavaišindavo sūreliais iš jo gamyklos. O jei susitikdavome jo namuose Palangoje, kavos atnešdavo jo žmona Audronė Karpavičienė.
Jis yra kalbėjęs ir apie brolį H.Karpavičių. Sakė, kad jie yra susipykę, santykių nepalaiko, ilgai nebendravo. Brolį esu matęs seniai, kai jis dirbo „Marijampolės pieno konservų“ gamykloje. Po to H.Karpavičiaus nesu matęs šalia Raimondo.
Ėmė trikti atmintis
– Gal Palangos name esate matęs kaunietę Aistę Karpavičienę, kuri sakė su milijonieriumi gyvenusi dvejus metus?
– Nebuvo netgi kalbos apie kitą moterį. Klaipėda – lyg kaimas, kalbos greitai sklinda.
Ir 2018-aisiais, ir ankstesniais metais jo namuose aš matydavau Audronę, jo sūnų Roką su žmona ir vaikais. Šeima verslininkui buvo šventa.
Kol buvo kalėjime, Audronės palaikymas buvo labai svarbus. Kadangi ir man teko trumpai pabūti kalinimo įstaigoje, puikiai jį supratau. Už grotų būna blogai, bet pasimatymai padeda lengviau viską ištverti.
Matydavau Audronę Karpavičienę raudonu kabrioletu atvykstančią į „Karpio“ biurą Klaipėdoje. Jie su Raimondu kartu pradėjo verslą.
R.Karpavičius rodydavo man sūnaus Roko, anūkų nuotraukas. Būdamas paauglys Rokas kartais padarydavo ką nors savaip, bet tėvas jį mylėjo.
Kai Rokas Karpis kalėjo užsienyje, tėvas jam skambindavo. Kartą jie kalbėjosi dvi valandas.
Nerimaudamas, kad jo telefono pokalbių gali būti klausomasi, verslininkas skambino iš mano telefono.
– Ar milijonierius jums buvo užsiminęs apie palikimą, kad žada verslą palikti ne šeimai?
– Tokių klausimų nekildavo, nes jis nesiruošė nei mirti, nei dalyti turto. R.Karpavičius gyveno sveikai, gerdavo kalnų šaltinių vandenį, valgydavo obuolius iš savo sodo.
Nuvykęs į Tenerifę jis Atlanto vandenyne daug plaukiodavo, bėgiodavo krosus, spausdavosi šviežias apelsinų sultis.
Mes išbandydavome jėgas ir ringe, bičiulis rodydavo ištreniruotus raumenis.
Aš irgi buvau tvirtas, daug sportavau, tik dabar esu sublogęs. Teks keisti klubo sąnarius, nes vaikštant labai skauda.
Apie palikimą verslininkas nekalbėdavo dar ir todėl, kad viskas būtų atitekę šeimai. Tai buvo savaime suprantama.
– Kada jūs paskutinį kartą bendravote su R.Karpavičiumi?
– Tai buvo apie 2018 metų rugsėjį. Bičiulis atsiprašydavo, kad nepamena, ką būdavome kalbėję, sutarę.
Tada pamaniau, kad jo atmintis triko dėl nuovargio. Paskui jis dingo, neatsiliepdavo ir į skambučius. Svarsčiau, gal atsibodo mano kalbos apie paramą futbolui, maniežo statybas?
Nusipelnė garbingų laidotuvių
– Jūsų nuomone, kodėl R.Karpavičiaus gyvenime įvyko posūkis?
– Viskas įvyko tik dėl to, kad stipriai progresavo liga.
Klaipėdoje yra toks veikėjas Valdemaras Anužis. Jis žinojo, kad mes su Raimondu seni draugai, bet kažkodėl man nepranešė, kai jis susirgo. Būčiau bent ranką bičiuliui paspaudęs, atsisveikinęs.
V.Anužis „Atlanto“ komandoje buvo masažuotojas, vėliau – miesto tarybos narys, vadovavo „Sodros“ Klaipėdos skyriui, turi ryšių ligoninėse.
Užsukęs į „Karpio“ biurą dažnai ten matydavau V.Anužį. Jis galėjo žinoti apie R.Karpavičiaus sveikatą, jam patarinėti.
Kartais tuo metu biure matydavau ir tauragiškį A.Pukelį. Vienas ateidavo, kitas išeidavo.
– Ar jūs manote, kad jei ne verslininką užklupusi liga, nebūtų ir kovos dėl palikimo?
– Taip, liga jį stipriai buvo paveikusi. Mane pribloškė jo antrųjų vedybų nuotraukos – jaunikio veidas ištinęs, tai visiškai kitas žmogus nei tas, kurį daug metų pažinojau.
Jeigu R.Karpavičius būtų testamentą rašęs būdamas aiškaus proto, turtą būtų palikęs šeimai, anūkams.
Jei kokia nors moteris jam ir būtų suteikusi malonių akimirkų, būtų ką nors tyliai nupirkęs.
O tai, kaip buvo padalintas šimtamilijoninis turtas, netelpa į jokius rėmus.
Man yra tekę tirti butų ar kito turto užvaldymo istorijas, bet apie tokio didelio masto bylas anksčiau net girdėti neteko.
Esu skaitęs jūsų tyrimus – visa Klaipėda juos aptarinėja. Neabejojama, kad buvo sugalvotas gudrus scenarijus, o užrašydamas turtą sergantis verslininkas jau nesuvokė savo veiksmų.
Man nuoširdžiai gaila R.Karpavičiaus, kad jo gyvenimas baigėsi taip liūdnai, kad dabar draskomas jo turtas. Jis turėjo būti garbingai palaidotas, būtų daug žmonių atėję atsisveikinti.
Kodėl nei artimiesiems, nei draugams neleido su juo atsisveikinti?
Matyt, tam buvo priežasčių, kurias turėtų išsiaiškinti teisėsauga.
– Ar jūs, buvęs pareigūnas, tikite, kad byla bus išnarpliota iki galo?
– Pareigūnai dabar turi daugiau galimybių, įrangos nei mano tarnybos laikais. Reikia noro ir pastangų – surinkti operatyvinę informaciją, įrodymus, apklausti liudininkus. Kartais tektų ir naktį nepamiegoti. Neišnarpliojamų bylų nėra.
Matė ir A.Pukelio sodyboje
Buvęs „Aro“ Klaipėdos kuopos vadas V.Lekevičius – ne pirmasis, kuris prabilo apie galimą A.Pukelio ir A.Grybauskienės ryšį.
„Našlę aš esu matęs A.Pukelio draugijoje“, – tikino kitas klaipėdietis Albinas Riklikas.
Jis tvirtino matęs kaunietę prie Tauragės esančioje A.Pukelio sodyboje ir Plateliuose vykusiame pobūvyje.
„Prieš kokius aštuonerius ar daugiau metų aš paskambinau A.Pukeliui, kurį gerai pažįstu nuo 1992-ųjų. Jis pasakė, kad šeštadienį turės svečių, pakvietė į jo sodybą sekmadienį. Kai nuvykau, sodyboje buvo žinomas sporto pasaulio veikėjas ir dvi moterys. Viena jų buvo kaunietė Aistė.
Jie ruošėsi pusryčiauti. A.Pukelis pakvietė mane prie ilgo stalo, pridūrė, kad visi savi. A.Pukelio sodyboje Aistė ir kita moteris šeimininkavo virtuvėje, ant stalo nešiojo maistą. Po to ir jos prisėdo prie stalo“, – pasakojo A.Riklikas, kuris praeityje buvo vadinamas medienos karaliumi.
Prabilęs „Lietuvos rytui“ A.Riklikas buvo pasiryžęs liudyti ir teisėsaugai, kuri narplioja mįslingas R.Karpavičiaus mirties ir testamento sudarymo aplinkybes. Jį jau apklausė kriminalinės policijos pareigūnai.
Skandalingos dramos veikėjai keršijo už tyrimus
Jaunoji našlė Aistė Karpavičienė neatsakė į pakartotinius „Lietuvos ryto“ klausimus, ar su A.Pukeliu bendravo iki pažinties su milijonieriumi R.Karpavičiumi, ar yra buvusi tauragiškio sodyboje.
Į „Lietuvos ryto“ klausimus apie ryšius su A.Pukeliu neatsakė ir buvęs ilgametis Klaipėdos politikos veikėjas V.Anužis.
Tikėtina, jog būtent V.Anužis galėjo pranešti kaunietei A.Grybauskienei, kad 2018 metų lapkričio 14-osios vėlų vakarą turtuolis R.Karpavičius atsidūrė ligoninėje ir ten nėra jo artimųjų.
Po milijonieriaus mirties V.Anužis ligoninėje nusikopijavo paciento ligos istoriją. Paklaustas, kokiu tikslu tai darė, veikėjas neatsakė.
Daug metų iš valdiškos algos gyvenęs 69 metų V.Anužis ir toliau maitinasi iš biudžeto – yra „Klaipėdos vandenų“ stebėtojų tarybos pirmininkas.
V.Anužis, „Lietuvos rytui“ pradėjus tirti ir viešinti mįslingas R.Karpavičiaus mirties bei palikimo aplinkybes, surengė beprecedentę ataką prieš laisvą žodį. Jis nesėkmingai bandė pasitelkti prokuratūrą, policiją, teismą ir kitas institucijas. Beveik visi jo skundai atmesti.
V.Anužiui buvo palanki tik V.Žukienė iš prieštaringai vertinamos Visuomenės informavimo etikos asociacijos, kurią išlaiko mokesčių mokėtojai.
V.Anužio skundą V.Žukienė nagrinėjo net pusę metų, o pažeidimu pripažino straipsnyje pateiktą klausimą. To turbūt nėra buvę net sovietinės cenzūros laikais. „Lietuvos rytas“ V.Žukienės priimtą visiškai nemotyvuotą sprendimą yra apskundęs teismui.
V.Anužiui talkino advokatų kontora „Wint“. Advokatas A.Iškauskas teigė neatstovaujantis šiam veikėjui. Jis neatsakė paklaustas, kas mokėjo už sukurptus skundus.
Bet „Lietuvos rytas“ gavo dokumentų su A.Iškausko parašu. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai ir administracijai siųstuose raštuose „Wint“ atstovas teigė atstovaujantis V.Anužiui ir išdėstė, koks puolimas parengtas prieš žiniasklaidą, tiriančią R.Karpavičiaus palikimo dramą.
Neatsitiktinai kitas „Wint“ atstovas, buvęs prokuroras G.Danėlius su aukštais Kauno policijos pareigūnais D.Žukausku ir G.Skladu 2019 metų liepą buvo nuvykę į Tenerifę šturmuoti R.Karpavičiaus vilos. Kai „Lietuvos rytas“ apie tai parašė, jiems teko trauktis iš pareigų.
„Wint“ mūšiui dėl šimtamilijoninio palikimo ruošėsi iš anksto. Dar 2019 metų kovo 27 dieną, likus dienai iki R.Karpavičiaus slaptų vedybų, G.Danėlius nusiuntė kolegei laišką. Jame prašė pranešti, „jei negalėtume atstovauti R.Karpavičiui ginče dėl turto su buvusia žmona Audrone Karpavičiene ir sūnumi Roku Karpiu“. Į tai jo kolegė atsakė: „Ir gavosi jiems vaikas karpis.:)“
Smegenų vėžio alinamo R.Karpavičiaus sveikatos būklė tada blogėjo, jis buvo nukritęs, susitrenkęs galvą. Po santuokos įregistravimo turtuolis pakliuvo į ligoninę. Per apžiūrą medikai rado pragulų, o dar anksčiau nustatė, kad jam nebuvo duodama arba per mažai duodama vaistų. Medikai užfiksavo ir agresyvų pacientą lydėjusios moters elgesį.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, verslininkas nuo 2019 metų birželio buvo maitinamas per specialų zondą, jam buvo išrauti dantys. Pirmoji šeima įtarė, kad jis galėjo būti nuodijamas, nes prieš mirtį vėmė.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
