D. Saulevičė iš vienų pareigų Varėnos rajono savivaldybėje jau ne vienerius metus mėtoma į kitas. Panaikintos Panočių mokyklos mokytoja Neringa Leimontienė vicemero Giedriaus Samulevičiaus nemalonę užsitraukė po to, kai pasirašė laišką, kad nebūtų uždaroma mokykla.
„Aš praktiškai kasdien darbe patiriu tokį stresą, kad be vaistų jau neapseinu nė dienos. Neretai ištinka tokie migrenos priepuoliai, kad nebežinau, ko griebtis“, – bendraudama su „Lietuvos rytu“ skundėsi D. Saulevičė.
Dėl visko kalta vyro karjera?
D. Saulevičė įsitikinusi, kad savivaldybės valdžios nemalonėje atsidūrė dėl to, kad jos vyras Povilas Saulevičius 2015 m. tapo rajono savivaldybės tarybos nariu ir joje ėmė aktyviai reikštis.
„Savivaldybėje dirbu nuo 2008 m. Kol vyras nedirbo taryboje, buvo ramu. Aš, prieš išeidama auginti trečiojo sūnaus, dirbau savivaldybės Švietimo skyriuje. Sugrįžusi po motinystės atostogų, darbo vietą turėjau užleisti kolegei, vietoj kurios dirbau, nes ji irgi buvo motinystės atostogose.
Tuomet dalyvavau konkurse pareigoms Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje užimti. Konkursą laimėjau, bet šio skyriaus vedėja Rūta Aganauskienė jau pirmą darbo dieną pareiškė nenorinti, kad aš su ja dirbčiau.
Esą turėjusi savo žmogų vietoj manęs, todėl darysianti viską, kad būčiau atleista. Neva, ir savivaldybės valdžia norėtų, kad manęs neliktų darbe“, – prisiminė D. Saulevičė.
Per kelerius metus moteris iš vienų pareigų į kitas buvo pervedinėjama ne kartą. Pasak jos, buvo bandoma atimti ir valstybės tarnautojos statusą, tačiau po skundo į Valstybės tarnybos departamentą savivaldybės vadovybei to padaryti nepavyko.
„Viskas prasidėjo 2015-aisiais meru tapus Algiui Kašėtai. Gruodžio mėnesį sulaukiau pasiūlymo dirbti tame pačiame Civilinės metrikacijos skyriuje, tik jau ne valstybės tarnautoja, o sutartine darbuotoja. Taip būčiau praradusi daug garantijų.
Nepavykus to padaryti, po metų sulaukiau kito pasiūlymo – dirbti Turto valdymo skyriuje. Esą mano pareigybė naikinama. Nuo to laiko esu stebina tarsi pro padidinamąjį stiklą. Netrukus vienas po kito pasipylė keturi tarnybiniai patikrinimai ir du ikiteisminiai tyrimai.
Prieš Naujuosius metus vėl sužinojau, kad būsiu pervesta į kitas pareigas, nes esą naikinamas etatas, kuriame 2012 m. sužinojau, kad vėl būsiu pervesta į kitas pareigas Varėnos seniūnijoje.
Man, kaip valstybės tarnautojai, pavesta tikrinti prekybos vietas, nors šį darbą anksčiau atlikdavo ne valstybės tarnautojai. Be to, buvau pažeminta iki vyresniosios specialistės pareigų. Galėjau su tuo nesutikti, bet tuomet mane iš karto būtų atleidę iš darbo. Kartais norisi spjaut į viską ir išeit į niekur, bet kai nusiraminu, pagalvoju: kodėl turėčiau pasiduoti“? – kalbėjo varėniškė.
Apkaltino kyšininkavimu
D. Saulevičė tikino, kad teko bendrauti ir su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnais.
„Kartą kažkoks asmuo paskambino į savivaldybę ir pranešė, esą aš paėmiau 500 eurų kyšį už tai, kad vienai moteriai buvo rezervuotas socialinis būstas. Man teko važiuoti į apklausą STT skyriuje Kaune. Buvo iš Vokietijos iškviesta ir ta moteris, kuri, neva, man davė kyšį.
Ši prieš mane sukurpta istorija subliuško, tačiau prieš apklausą STT savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas siūlė pačiai išeiti iš darbo. Neišėjau“, - pasakojo moteris.
Nuo šių metų sausio mėnesio D. Saulevičei tenka savivaldybės vadovams aiškintis dėl to, kad ji neva bandžiusi nutekinti sodų bendrijos „Epušinė“, kurioje gyvena su šeima, narių asmens duomenis: „Sausio 12 d., norėdama išsiaiškinti, ar esu įtraukta į bendrijos narių sąrašą, paprašiau Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistės patikslinti šią informaciją. Ji man pasiūlė atsiųsti visų bendrijos narių sąrašą.
Su vyru pamatę, kad esame narių sąraše, nurimome – sąskaitos už šiukšles atkeliaus. Tuo viskas ir baigėsi. Tačiau buvau apkaltinta, kad, pasinaudojusi tarnybine padėtimi, neteisėtai gavau asmenų duomenis, dariau už tai atsakingai įmonės darbuotojai spaudimą. Nors su ja telefonu kalbėjau kiek daugiau nei minutę, buvau apskųsta prokurorams. Važiavau į apklausą Alytuje.
Alytaus prokurorai tyrimą prieš mane nutraukė, bet savivaldybė jų sprendimą apskundė Kauno prokurorams. Šie taip pat atsisakė tęsti tyrimą. Tuomet savivaldybės vadovybė, sudariusi komisiją iš sau lojalių asmenų, pati atliko tyrimą ir aš gavau papeikimą“.
Savivaldybės papeikimą D. Saulevičė apskundė teismui ir neketina nuleisti rankų, nors kasdien vėl jaučia, kad stebimas kiekvienas jos žingsnis, vertinamas kiekvienas žodis.
„Kaip man reikia jaustis ir dirbti, kai žinau, kad nieko blogo nepadariau, bet darbdavys mane nuolat kaltina nebūtais dalykais ne tik per teisėsaugos institucijas, tačiau ir vietinėje spaudoje? Dėl tokių išgyvenimų tenka konsultuotis ir su teisininkais.
Visi kalba apie mobingą, nors jo nereglamentuoja jokie teisės aktai. Norėdama įrodyti, kad darbe nuolat patiriu psichologinį smurtą, turėčiau slapta įrašinėti pokalbius su A. Verbicku, bet tai padaryti sudėtinga.
O tų pokalbių būta visokių. Ne kartą A. Verbickas buvo įsiveržęs į kabinetą ir reikalavęs, kad eičiau su juo pasikalbėti. Prieš įeinant į jo kabinetą, visada nurodo palikti telefoną pas sekretorę. Matyt, bijo, kad neįrašyčiau pokalbių, kurių metu nuolat spaudžia mane išeiti iš darbo.
Prišneka baisiausių dalykų – kad aš nedirbsiu savivaldybėje, kad jie to vis tiek pasieksią, kokia aš prasta motina, kokias netoleruotinas vertybes su vyru diegiam savo vaikams.
Dabar suprantu tą vargšę Šiaulių ligoninės gydytoją, kuri nebeturėjo jėgų kovoti su prieš ją paleista mobingo mašina. Suprantu, kad ją ištiko tokia akimirka, kai atrodė – viskas. Jei būtų nepalūžusi, kažin, ar būtų pakėlusi prieš save ranką“ – svarstė D. Saulevičė, prisipažindama, kad ne kartą darbe patyrė nevilties akimirkas. Ir jeigu ne šeima, ne artimųjų palaikymas, kažin, kaip viskas galėtų baigtis.
Dėl sąskaitų – baudžiamoji byla?
Buvęs policijos pareigūnas A. Verbickas, savivaldybės administracijos direktoriumi pradėjęs dirbti, kai Varėnos rajono meru tapo Algis Kašėta, neigė nesutarimus su D. Sauleviče: „Jokių nesutarimų nėra, nes su kolegomis nesileidžiu į jokius asmeninius reikalus“.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl D. Saulevičei yra tekę važinėti į apklausas STT ir pas prokurorus, A. Verbickas tvirtino, kad savivaldybės administracija jos teisėsaugininkams neskundusi: „Ji padarė tarnybinį nusižengimą. Šiaip tai buvo (D. Saulevičės veiksmuose – red.) baudžiamosios bylos požymių – iš pradžių neteisėtas duomenų gavimas, o po to jų perdavimas tretiesiems asmenims.
Į mus kreipėsi sodų bendrijos, kurioje gyvena D. Saulevičė, atstovai dėl to, kad ji su vyru gavo bendrijos narių asmens duomenis ir naudoja juos neaiškiems tikslams. Mes privalėjome reaguoti. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet, atsiradus nusikalstamos veikos požymiams, šį atvejį perdavėme tirti policijai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Paklaustas, kam sodų bendrijos narių asmens duomenis D. Saulevičė „nutekino“, A. Verbickas tvirtino, kad savo vyrui, Varėnos savivaldybės tarybos nariui, opozicijos lyderiui P. Saulevičiui, kuris yra sodų bendrijos „Epušė“ narys. Ką su tais duomeninis tarybos narys darė, A. Verbickas tvirtino komentuoti negalįs, nes esą tai – baudžiamosios bylos klausimas.
„Mums tų duomenų reikėjo tam, kad sužinotumėm, ar esame su žmona įtraukti bendrijos narių sąrašą ir, jei – taip, kodėl negauname sąskaitų už šiukšles“, – paaiškino P. Saulevičius.
Siekė padėti užsidirbti algą?
Komentuodamas, kodėl D. Saulevičė pastaraisiais metais yra vis perkeliama iš vienų pareigų į kitas, A. Verbickas teigė, kad taip siekiama jai užtikrinti pakankamą darbo krūvį: „ Mes gyvename XXI amžiuje, kiekvienas darbuotojas turi turėti tam tikras pareigybes ir atlikti tam tikras funkcijas. Kai pareigybė (D. Saulevičei – red.) buvo sukurta formaliai, tai bandėme žmogui suteikti galimybę užsidirbti atlyginimą.
Mes ją perkėlėm iš Civilinės metrikacijos skyriaus, nes ten apskritai žmogus neturėjo ką veikti. Kai vykdėme vieną europinį projektą, turėjo galimybę jai dviem metams užtikrinti reikiamą darbo krūvį, o kai projektas baigėsi, perkėlėme ją į seniūniją“.
Paklaustas, kodėl grasino D. Saulevičę atleisti iš darbo, A. Verbickas dievagojosi to daryti nebandęs: „Galiu uždėti ranką ant savo ar ant savo motinos širdies. Niekada nesu melavęs, nes esu krikščionis – tokio dalyko nėra buvę ir niekada nebus“.
Savi savus įdarbina?
Varėnos savivaldybės koridoriuose kalbama, kad D. Saulevičė savo darbdavių nemalonę užsitraukė tik todėl, kad jos vyras P. Saulevičius – aktyvus vietos politikas, savivaldybės tarybos narys ir, būdamas opozicijos lyderiu, negaili aštrios kritikos rajono valdžiai.
A. Verbickas to nei patvirtino, nei paneigė, tačiau tikino, esą D. Saulevičei darbo vieta savivaldybėje buvo specialiai sukurta: „Buvęs meras (Vidas Mikalauskas – red.) ir jos vyras P. Saulevičius pasistengė. Kad mes dabar kažką persekiotumėme, tai tikrai ne.
Esame maža bendruomenė. Nėra galimybių, kad pas mus ateitų žmogus dirbti už mažą atlyginimą, nes krūviai tikrai dideli. O šita ponia... Na, turime tiek pareigybių, kiek turime (…) Juk pas mus dirba ne vieno politiko žmona, nes tiesiog neišvengiama (...)“.
Kalbėdamas, apie tai, kad savivaldybei pavaldžiame Varėnos Kultūros centre etnografe dirba ir paties mero A. Kašėtos marti Eglė Kašėtienė, administracijos direktorius tikino, kad ji buvo įdarbinta, kai dar nebuvo tapusi mero marčia.
Portalo lrytas.lt žiniomis, A. Kašėtos vadovaujamoje Varėnos savivaldybėje dirba ir daugiau jo artimųjų: pusseserės sūnus Laimis Gaurys yra Ūkio skyriaus vedėjas, sesers marti Vytautė Karpienė dirba Finansų ir investicijų skyriuje, sūnėnas Karolis Karpis – darželyje „Pasaka“, žmonos sesuo Danutė Zubkienė – mokytoja „Ryto“ progimanzijoje.
Mokytojai teks bylinėtis
Uždarytos Varėnos rajono Panočių mokyklos mokytoja Neringai Leimontienei, kaip ir D. Saulevičei, taip pat teks minti teismų slenksčius.
Ji užsitraukė rajono vicemero Giedriaus Samulevičiaus nemalonę. Mat, kai šių metų pradžioje savivaldybėje kilo diskusija, kad reikia uždaryti Panočių mokyklą, N. Leimontienė kartu su miestelio bendruomenės nariais tam aktyviai priešinosi, pasirašė po peticija rajono valdžiai, kad tai nebūtų daroma.
„Mane G. Samulevičius apskundė teismui už garbės ir orumo įžeidimą, nes aš paviešinau ne kartą girdėtus jo žodžius, kad jis norįs ramiai sėdėti vicemero poste, o sprendimas dėl Panočių mokyklos uždarymo ir taip – aiškus.
Vicemeras ne kartą yra sakęs, kad „žino, kas čia – valdžia ir nieko nepakeis“, – pasakojo N. Leimontienė, tvirtindama, kad įsijungė į protestus prieš mokyklos uždarymą ne tik dėl to, jog ir ji, ir kiti mokytojai netrukus liks be darbo, bet dar ir todėl, kad beveik penkiasdešimčiai vaikų į mokyklą teks nuo rugsėjo į vieną pusę važinėti daugiau nei keturiasdešimt kilometrų.
Dalyvaudama protestuose prieš mokyklą uždarymą, N. Leimontienė patyrė nemalonią, į detektyvą panaią istoriją. „Kai laišką su parašais išsiunčiau vietiniams laikraščiams „Merkio kraštas“ ir „Giružis“, sulaukiau keisto skambučio.
Skambinęs vyras iš pradžių neprisistatė, o kai pasakiau, kad su anonimais nebendrauju, pareiškė esąs mero atstovas, grasindamas, kad, jei mano išsiųstas laiškas pasieks žiniasklaidą, turėsių rimtų nemalonumų.
Grasinusio žmogaus telefono numerį perdaviau policijai, bet, dar iki jai pradedant ikiteisminį tyrimą, pati išsiaiškinau, kad man skambino G. Samulevičiaus brolis Saulius Samulevičius, kažkokiame su švietuimu susijusiame projekte dirbęs Šalčininkų savivaldybėje. Tai po kurio laiko man patvirtino ir policija“.
G. Samulevičius, bendraudamas su lrytas.lt, kategoriškai atsisakė komentuoti situaciją dėl bylinėjimosi su N. Leimontiene.
„Galėčiau daug ką papasakoti, bet vyksta ikiteisminis tyrimas. Palaukime jo pabaigos“, – tepasakė G. Samulevičius, ir pats anksčiau Varėnoje dirbęs istorijos mokytoju.
