Prezidento G.Nausėdos dvejų metų prezidentavimo proga surengtos spaudos konferencijos metu išsakytas mintis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pakomentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga bei visuomenininkas, buvęs prezidento patarėjas Darius Kuolys.
Įžvelgia prezidento silpnybes
MRU politologas Saulius Spurga svarstė, jog apie prezidento klaidas po dvejų metų kalbėti dar sunku, tačiau pripažįsta, kad G.Nausėdos prieš rinkimus išsikelti tikslai buvo per daug skambūs.
„Jei prezidentas pats nemato padarytų klaidų, bet koks kitas vertinimas jau būtų politinis vertinimas. Bet pažiūrėkime į jo deklaruotas vertybes ir tikslus – suvienyti politinį gyvenimą, taip pat kurti gerovės valstybę.
Pats prezidentas pripažino, kad ypatingų tikslų nepasiekė, bet kalbėjo, kad jam dar liko treji metai. Neįvardinčiau, kad tai yra klaidos, tai yra tam tikros silpnybės, ir tie pažadai buvo pernelyg skambūs“, – aiškino politologas.
S.Spurga pastebėjo ir tai, jog šalies vadovui nederėtų viešai skelbti, jog neskaito žiniasklaidos – tai, pasak jo, yra nekorektiška.
„Prisiminkime, kai gegužės mėnesį buvo paskelbtos prezidentūros inicijuotos gyventojų apklausos, ir tie klausimai jau parodė, kuria kryptimi eina prezidentas. Jau tada kalbėjome, kad galbūt prezidentas remsis žmonių nuomone, ir dabar nėra labai korektiška tokio aukšto rango politikui sakyti, kad jis neskaito žiniasklaidos.
Niekas iš pokalbių su žmonėmis negali susidaryti nuomonės, kokia yra jų pozicija. Juolab, kad prezidentas neturi būti tik atspindys, jis kartu turi būti ir lyderis, turėti savo poziciją, vesti žmones, įtikinti, jei jie klysta.
Kita vertus, pažiūrėkime, su kuo prezidentas kalba – jis randa laiko susitikti su opozicija, jis kreipaisi į „Šeimų maršą“, bet neranda laiko susitikti su Ministre Pirmininke, taip pat patarėjų lygmenyje užstrigo kvietimas susitikti su LGBT bendruomenės atstovais“, – pastebėjo politologas.
Visuomenininkas, buvęs prezidento patarėjas Darius Kuolys savo ruožtu išskyrė G.Nausėdos komandos silpnumą.
„Vienintelė ir stipriausia klaida, mano supratimu, yra komandos silpnumas. Didžiąją jo komandos dalį sudaro viešųjų ryšių meistrai, bet intelektualinis pajėgumas kitų sričių yra gana menkas. Jeigu Gitanas Nausėda nori būti tikras, rimtas valstybės lyderis, jam reikia labai intelektualiai stiprios komandos.
Tos komandos, deja, mes nesulaukiaime, ir per kelis metus jis mėgina labiau remtis viešaisiais ryšiais, bet nuoseklios politikos, deja, per porą metų nematome“, – kalbėjo D.Kuolys.
Jo teigimu, turint omenyje, kad prezidentu tapęs žmogus gauna išskirtinę galimybę dėl savo valstybės padaryti kuo daugiau, kol kas akivaizdu, jog G.Nausėda tokios galimybės neišnaudoja.
„Prezidentas kritikuoja SAM, kad vakcinavimas nepavykęs, bet klausimas, o ką gi darė pats prezidentas, matydamas, kad stoja vakcinavimas? Jis iki šiol nėra Vyriausybės paprašęs vakcinavimo strateginio plano, kuris leistų tą prezidento iškeltą ambicingą tikslą įgyvendinti.
Šiuo atveju prezidentas neturi būti įvykių komentatorius, jis turi inicijuoti politinį veiksmą“, – dėstė D.Kuolys.
Nesutarimus palygino su žaidimais smėlio dėžėje
Jis šalies vadovą sukritikavo ir dėl pozicijos bei pasyvumo nelegalios migracijos klausimu.
„Prezidentas kalba apie migracijos krizę, kad stokojama koordinuotų sprendimų. O kas gi turi koordinuoti, jeigu ne valstybės vadovas ir ne Valstybės gynimo tarybos pirmininkas?
Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą, bet matome, kad ten irgi neatsirado net sutarimo, kas nutiko Lietuvoje su migrantais. Jis kalba apie migracijos krizę, tuo metu Seimas kalba apie hibridinę agresiją. Tai yra visiškai skirtingi situacijos vertinimai“, – sakė buvęs prezidento patarėjas.
Kalbėdami apie padažnėjusius G.Nausėdos ginčus su valdančiaisiais, specialistai svarstė, jog nesutarimai jau primena žaidimus smėlio dėžėje.
„Aš matau tokius paaugliškus žaidimus tiek vienoje, tiek kitoje smėlio dėžėje. Būtų labai gerai, kad Lietuvos valstybė įgytų solidžią valstybės komandą, o už tos komandos sutelkimą vis dėlto yra atsakingas valstybės vadovas.
Jis neturėtų pradėti polemizuoti su užsienio reikalų ministru dėl žmonos, dėl kitų dalykų – kartais reikėtų tėviškai pasielgti su nesubrendusiu paaugliu, bet nepereiti į paauglio laikyseną. Čia matau abipusės brandos stygių“, – aiškino D.Kuolys.
Pasak jo, prezidentas yra geras politikos komentatorius, tačiau šalies vadovas turėtų inicijuoti įvykius ir eiti priekyje.
„Prisiminkime ir ginčą dėl EVT, ir tą vadinamą atšalimo laikotarpį – tų priežasčių daug, o pastaruoju metu išryškėja ir vertybiniai skirtumai. Čia įtakos turi ir asmeninės savybės, simpatijos ir nesimpatijos, ir politiniai dalykai“, – pridūrė MRU politologas S.Spurga.
