Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata kalbėjo, kad 2016-2017 metais Lietuvoje buvo vykdomos pratybos, ruošiantis atremti 40 tūkst. pabėgėlių antplūdį, o tuomet tarnybos patikino, kad situacija būtų suvaldyta.
Pritrūko pasiruošimo?
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad Vyriausybė nepasiruošė migrantų krizei, o dabar atsakomybę esą „permeta“ savivaldybėms.
„Iš Vidaus reikalų ministerijos gavome paklausimą, ar ir kiek galėtume priimti (nelegalių migrantų – aut.past.). Iš karto raštiškai atsakėme, kad tikrai neturime tokių galimybių priimti ir nepriimsime.
Dar kartą noriu akcentuoti, kad Vyriausybė nėra tam pasiruošusi. Dabar yra pats lengviausias žingsnis ir sprendimas permesti viską ant savivaldybių“, – laidos metu kalbėjo merė.
„Jeigu pradėjome kovą su Baltarusija, ir, sutikite, mes pirmieji trenkėme jiems per veidą, nes visi žinojome, kad gausime į kitą žandą atgal“, – pridūrė ji.
Anot jos, pirmieji pabėgėliai sieną kirto jau spalio mėnesį. „Kam buvo delsiama ir ko buvo laukiama? Tam reikėjo ruoštis. O ne dabar, išdegus akis, šeštadienis ar sekmadienis, diena ar naktis – laiškai, visi rikiuokitės ir priiminėkite pabėgėlius. Tam yra nepasiruošta“, – įsitikinusi Širvintų rajono merė.
Ž.Pinskuvienė kalbėjo, kad šiandien nebereikia kalbėti, kodėl viena ar kita savivaldybė nepriėmė neteisėtų migrantų, tačiau reikia spręsti, kas bus daroma toliau.
„Kalbantis su kitų savivaldybių merais matoma, kad situacija nesisprendžia. Buvo kalbama, kad tik dešimt dienų, o jie dabar yra dar ilgiau.
Šiandien patys Seimo nariai kalbėjo, ar mūsų švietimas pasiruošęs nuo rugsėjo pirmos priimti juos, mokyti jų vaikus, integruoti? Tam yra nepasiruošta. Vėl ateis rugsėjo pirmoji, ir vėl savivaldybėms bus numesta užduotis“, – kalbėjo Ž.Pinskuvienė.
Situacija buvo stebima?
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, liberalas Raimundas Lopata kalbėjo, kad praeitoje kadencijoje, 2016-2017 metais buvo vykdomos plataus masto pratybos, kurių tikslas buvo pasiruošti 40 tūkst. pabėgėlių antplūdžiui.
„Pratybos įvyko, vyko parlamentinė kontrolė – gal ji vyko silpnai, tačiau bet kokiu atveju buvo priimti keturi komiteto nutarimai dėl sienos stiprinimo, paskutinis – vasario mėnesį, su paskaičiavimais, kiek reikia finansų.
Kitaip tariant, negalima sakyti, kad situacija nebuvo stebima, tačiau iš tarnybų ėjo raportai, kad situacija bus suvaldyta. Atsitiko kitaip“, – teigė R.Lopata.
Liberalas teigė, kad antradienį Seimo salėje visos politinės jėgos prisiėmė atsakomybę už dabartinės situacijos susidarymą, tačiau pabrėžė, jog šiandien reikia spręsti, kaip elgtis toliau.
Piktina neveiklumas
Tuo metu kalbėdama apie žmonių nuotaikas Širvintose Ž.Pinskuvienė neslėpė pykčio.
„Žinot, kokios yra žmonių nuotaikos? Kad elektrą perkame iš baltarusių, dujas – iš rusų, tik per amerikiečius, o metalą perkame iš latvių, tik sumokant už viską daugiau.
Realiai mūsų užsienio politikoje yra pasiektas totalus krachas. Dabar mes tik kovojame, ir kovojame mūsų Lietuvos žmonių sąskaita. O Europa tikrai labai gražiai per petį patapšnoja – tikrai gražios nuotraukos, gražūs įrašai, gražūs paglostymai“, – kalbėjo Ž.Pinskuvienė.
Savo ruožtu R.Lopata kalbėjo, jog Ž.Pinskuvienė yra teisi dėl šalies tam tikrų diplomatinių ritualų, tačiau teigė manantis, kad „dabar išjudės ir mūsų diplomatinė tarnyba ir pradės „daryti“ politiką, o ne diplomatinius ritualus“.
„O dėl elektros pirkimo iš Baltarusijos, man atrodo, ir merų pareiga, ne tik politinių partijų, paaiškinti, kad iš Baltarusijos mes seniai nebeperkame“, – pabrėžė Seimo narys.
Klausimai dėl sienos
Pastebėjus, kad Baltarusijos pasienyje statoma spygliuotos vielos tvora – itin žiauri žmogaus teisių aspektu, R.Lopata teigė, kad hibridinei agresijai atremti reikia atgrasymo priemonių.
„Ši fizinė linija, vadinamoji metalinė tvora, iš tikrųjų yra viena iš atgrasymo priemonių. Dėl susižeidimų ir panašių dalykų – visur bus įspėjamieji ženklai ir panašūs dalykai, kurie reikalingi tokiai sienai. Pasižiūrėkite, kokia siena yra Norvegijos ir Rusijos pasienyje. Suprantama, ruožas kur kas mažesnis, tačiau niekuo nesiskiria“, – pažymėjo R.Lopata.
Tuo metu Ž.Pinskuvienė, paklausta, ar ji sutinka, kad padėtis iš tiesų yra rimta, o pirmiausiai reikia atremti šį Baltarusijos smūgį, merė teigė mananti, kad „kuo daugiau sankcijų A.Lukašenkai, tuo greičiau priartinsime Rusijos sieną prie Lietuvos.“
Savo ruožtu R.Lopata pabrėžė, kad Lietuvos siena – ir Europos Sąjungos, NATO siena su Rytų kaimynystės politika. „Tai, ką daro Lietuva, yra bendros Europos Sąjungos užsienio politikos dalis“, – kalbėjo R.Lopata.
