Dveji metai su prezidentu G. Nausėda. Kokias klaidas jau pastebėjo Lietuva ir kur jam sekėsi

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius pastebėjo, kad per pirmuosius dvejus prezidentavimo metus G.Nausėdai labiausiai sekėsi užsienio politikoje.

„Nors jis toliau vykdo tradicinę Lietuvos politiką be didesnių pokyčių, didelis dėmesys – Rytų partneriams. Jis labai veiksmingai ir greitai reagavo į įvykius Baltarusijoje – praeitą vasarą per demonstracijas ir areštus, šiemet, kai buvo pagrobtas lėktuvas.

Tokiu būdu bendrame kontekste jis įtvirtino Lietuvą kaip Baltarusijos liaudies pagrindinę gynėją. Tai, manau, Lietuvai yra naudinga, tai įvertina ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys“, – kalbėjo K.Girnius.

Tuo metu vidaus politikoje, politologo teigimu, G.Nausėda daugiausia dėmesio skiria savo nesutarimams su konservatoriais.

„Priešinasi jų pastangoms neutralizuoti ar sumažinti jo galias ir vidaus, ir užsienio politikoje. Kol kas jis ganėtinai sėkmingai tai vykdo, matyti, kad jam tai rūpi. Atrodo, kad G.Nausėda jau mėgina telkti savo elektoratą, mėgina rasti sąjungininkų Seime“, – įvertino politologas.

K.Grinius svarsto, kad G.Nausėda nuo kitų prezidentų skiriasi tuo, kad mėgina būti aktyvus ir vidaus politikoje.

„Prezidentė (Dalia,- aut.) Grybauskaitė labai retai įsiveldavo į finansinius klausimus, kurie lietė eilinius piliečius, tuo metu G.Nausėda bando prastumti gerovės valstybės politiką.

Gerovės valstybės koncepciją prezidentas yra šiek tiek paaiškinęs, ji tampa labai plati. Manau, kad tai yra teigiamas dalykas, bet rizikingas. Pavyzdžiui, keletą kartų G.Nausėda yra pasisakęs dėl neapmokestinamųjų pajamų didinimo, o Vyriausybė tai tučtuojau atmetė. Tada atrodo, kad siūlai, bet tavo siūlymai lieka neveiksmingi“, – pastebėjo K.Girnius.

Vis dėlto, profesoriaus teigimu, G.Nausėda gali džiaugtis, kad dabartinė Vyriausybė taip pat pirmenybę skiria socialinės atskirties mažinimui, varginesnių piliečių finansiniu rėmimu.

Tuo metu vertindamas prezidento G.Nausėdos padarytas klaidas per pirmuosius dvejus metus K.Girnius išskirtų pirmosios COVID-19 bangos laikotarpį.

„G.Nausėda truputį persistengė per pirmą COVID-19 bangą būti relevantišku. Buvo daug, sakyčiau, tuščių pareiškimų – tai buvo šiokia tokia klaida. Kartais dėl per didelio mėginimo parodyti, kad jis turi dalyvauti ir veikti visose gyvenimo srityse atsiranda šiek tiek tuščios retorikos“, – pastebėjo K.Girnius.

Nepaisant to, K.Girnius įsitikinęs, kad prezidento galimybės būti perrinktam antrajai kadencijai yra labai didelės. Anot politiologo, prezidentai visada yra populiarūs, bet to, nėra, kas galėtų sėkmingai prieš jį konkuruoti prezidento rinkimuose.

„Prieš jį kandidatavusi I.Šimonytė pralaimėjo santykiu 2:1. Manau, kad tai nepasikeis. Vis dėlto, pagrindinė politinė jėga yra konservatoriai, o jų kandidatas yra silpnesnis.

Nemanau, kad žalieji keltų R.Karbauskio ar S.Skvernelio kandidatūras, todėl tikimybė, jog jis bus perrinktas antrai kadencijai, yra kokie 75 proc.“, – įvertino K.Girnius.

Kiek kitokios nuomonės dėl užsienio politikos laikosi Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius. Jis portalui lrytas.lt sakė, kad per dvejus prezidento darbo metus užsienio politikos srityje buvo padaryta nemažai klaidų, o ateityje jų gali būti dar daugiau.

„Ryškiausia iš tų klaidų turbūt yra susijusi su Baltarusija, kai prezidentas rėmė ir deklaravo kažkokią paramą Lukašenkai, bandant jį apsaugoti nuo Rusijos. Tai bent jau man atrodė kaip visiška klaida, o dabartinės situacijos fone ta klaida atrodo dar ryškesnė.

Šiek tiek dviprasmiškai vertinčiau ir prezidento stumdymąsi su konservatoriais dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT), nors tai, žinoma, nėra tik jo kaltė. Tai tikrai neprideda Lietuvos užsienio politikai naudos – prezidentas šitoje savotiškoje kovoje irgi yra labai aktyvus veikėjas, ir tas nuomonių išsiskyrimas kenkia“, – svarstė M.Laurinavičius.

Jo teigimu, pastarasis asocijavimasis su Vengrija taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, ypač, jei tokie veiksmai bus tęsiami ir toliau. Prieš kelias savaites G.Nausėda nepasirašė laiško, raginančio užtikrinti LGBTQ asmenų teises, taip pat pridūrė, kad nereikėtų teisti Vengrijos dėl priimto įstatymo, varžančio žmogaus teises.

„Pradžioje atrodė, kad ta užsienio politikos linija bus išlaikyta tokia, kokia Lietuvoje ir įprasta, bet matome kai kurių pokyčių“, – tvirtino analitikas.

Pasak jo, su užsienio politika susijusių iššūkių ateityje tik daugės.

„Matau, kad iššūkių Lietuvai, kaip valstybei, jau dabar daugėja, ir artimiausiu metu tik daugės. Todėl tas Lietuvos užsienio politikos nevieningumas kelia dar daugiau nerimo.

Koks bus prezidento vaidmuo – sunku pasakyti, jis turbūt pats geriausiai tai žino, bet šitame būsimų iššūkių fone, o jų tikrai bus nemažai, tas vienybės trūkumas tikrai gali tapti dar vienu neigiamu veiksniu“, – aiškino M.Laurinavičius.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka svarstė, jog šalies vadovo iniciatyvą socialinėje srityje tikrai pastebi.

„Kalbant apie „gerovės valstybės“ idėją, reikia turėti galvoje prezidento galias. Jis gali inicijuoti įstatymus, ir, jeigu Seimas juos palaiko, tai jie ir priimami. Prezidento galios Lietuvoje nėra tokios didelės, bet tų galių ribose reikia pripažinti, kad prezidentas tam tikras pastangas ir iniciatyvas rodė“, – kalbėjo profesorius.

Jis prisimena, jog dar valdant Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) buvo inicijuotas ir pensijų didinimas – nors dėl to kilo daug ginčų su tuometine valdančiąja dauguma, pensijos buvo padidintos sparčiau, nei būtų buvę pagal tuometinį įstatymą.

„Dar buvo vienkartinė išmoka pensininkams, kuri buvo numatyta valstiečių. Nors tai buvo kritikuojama todėl, nes vyko prieš rinkimus, bet prezidentas savo ruožtu pasiūlė išmokas ir šeimoms su vaikais.

Galima kritikuoti valstiečius, nes tuomet buvo kadencijos pabaiga ir nauji rinkimai, bet prezidentui jokių rinkimų nebuvo. Jis siūlė paskatinti ekonomikos augimą, palaikyti gyventojų pajamas“, – aiškino R.Lazutka.

Jis portalui lrytas.lt pažymėjo, kad socialinėje srityje G.Nausėda pakankamai lengvai randa kalbą su abiejomis valdžiomis.

„Dabar prezidentas pasiūlė didinti neapmokestinamą minimumą, bet Vyriausybė priešinasi, nors neturi griežto argumento „prieš“.

Buvo ir smulkesnių iniciatyvų – pavyzdžiui, jog neįgaliesiems būtų mokamos nedarbo išmokos, nors anksčiau to nebuvo. Buvo laikoma, kad, jei žmogus yra neįgalus, jis gauna pensiją, nors dalis jų yra darbingi.

Prezidento iniciatyva tas buvo pasiūlyta ir palaikyta. Galima pasakyti, kad prezidentas deda pastangas, teikia siūlymus, ir dėl to nebuvo didelių konfliktų nei su ankstesne valdžia, nei su esama“, – sakė VU profesorius.

Vis tik, pasak R.Lazutkos, visų laurų šalies vadovui atiduoti tikrai nereikėtų, nes ekonomika kilo natūraliai.

„Reikia turėti galvoje ir tai, kad gerovės valstybė Lietuvoje stiprėja – nors skurdžiai gyvenantys žmonės ir toliau nebus patenkinti, bet, jeigu žiūrėsime oficialiai, tai atlyginimai ir socialinės išmokos augo sparčiau, o toks ir buvo tikslas.

Kita vertus, reikia pasakyti ne tik pagiriamąjį žodį prezidentui, nes Lietuva jau buvo atėjusi į tokią būseną, kad ekonomika tikrai išaugo ir priartėjo prie ES vidurkio, o socialinė sritis buvo labai apleista. Nebėra ko toliau laukti, o visos galimybės yra.

Lietuvos raida jau atėjo iki tokio taško, kad visos politinės jėgos turi vienytis“, – sakė profesorius.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad dauguma G.Nausėdos siūlomų ekonomikos srities iniciatyvų prisideda prie prezidento apibrėžtos gerovės valstybės kūrimo, vis dėlto, Ž.Mauricas kelia klausimą dėl prioriteto pasirinkimo.

„Akcentuojama, kaip mažinti pajamų nelygybę šalies viduje, tačiau per mažai akcentuojamas klausimas, kaip mažinti pajamų nelygybę lyginant Lietuvą su kitomis ES valstybėmis, ypač – Vakarų Europos valstybėmis“, – pastebėjo Ž.Mauricas.

„Pirmasis prioritetas, mano supratimu, turėtų būti atsilikimo nuo Vakarų Europos mažinimas, nes tik tada galėsime užkirsti kelią tebesitęsiančiam protų nutekėjimui, emigracijai. Taip pakeliant bendrą Lietuvos vidurkį iki ES vidurkio, lygiagrečiai mažinant pajamų nelygybę Lietuvoje“, – pridūrė ekonomistas.

Anot jo, prezidento iniciatyvos prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo Lietuvoje, tačiau, pavyzdžiui, prezidento inicijuotas spartesnis pensijų indeksavimas, ekonomisto teigimu, kelia klausimą, kiek tvarus yra toks sprendimas, mat demografinė Lietuvos situacija vis dar yra kelianti nerimą.

Ž.Mauricas išskiria ir kitas prezidento iniciatyvas: pasiūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), siūlymą taikyti pelno mokesčio lengvatas mainais į algų kėlimą.

„Šios iniciatyvos atspindi bendrą viziją, tačiau kyla klausimas, ar nežiūrime tik į vieną monetos pusę. Reikia ne tik žiūrėti, kaip tą iškeptą pyragą padalinti, bet ir kaip jį padidinti, nes jis dar nėra toks didelis“, – pabrėžė ekonomistas.

Ž.Mauricas teigė pasigendantis esminių, strateginių iniciatyvų, kurios sustiprintų valstybę ilguoju laikotarpiu. Ekonomistas išskirtų Lietuvos švietimo, sveikatos apsaugos sistemos spragas.

„Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pakankamai sunkiai susitvarkė su šia pandemija, manau, kad tai turėtų būti interpretuojama kaip šaltas dušas. Lietuvoje mirčių skaičiai – vieni didžiausių Europoje, nepaisant to, kad buvo vienas griežčiausių ir ilgiausių karantinų“, – pastebėjo Ž.Mauricas.

Anot jo, dėl nuotolinio mokymosi padidėjusi atskirtis tarp mokinių, tai, kad didelė dalis abiturientų neišlaiko matematikos egzamino yra tendencijos, kurios ilguoju laikotarpiu nepadidins Lietuvos konkurencingumo.

„Pensijų didinimas yra reikalingas, bet tai negali būti traktuojama kaip strateginė šalies vizija. Užsiciklinome kovoje su pandemija, dabar – su migrantų krize. Gali būti, kad užsižaisime su laužų gesinimais, nors jie jau seniai nebe laužai.

Tačiau jiems skiriame tiek daug dėmesio, kad atrodo, jog niekas kitas nesvarbu“, – pabrėžė Ž.Mauricas.

„Skiriame daug dėmesio fasadui, tačiau mažai stipriname valstybės pamatus. To labiausiai trūksta“, – pridūrė jis.