Lietuvoje aklai bandoma įgyvendinti 2019 metų rugsėjį pakeistą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą – iš muziejų konfiskuojami įvairių laikotarpių istoriniai šaunamieji ginklai.
Šias eksponatų kolekcijas kaupę muziejininkai verčiami jaustis nusikaltėliais, nes už neteisėtą daugiau nei trijų šaunamųjų ginklų laikymą policija kelia baudžiamąsias bylas. Už tai gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų.
Pavadino muziejų apiplėšimu
„Prisidengiant formaliu įstatymo reikalavimu vyksta muziejų apiplėšimas.
Konfiskuojami brangūs, muziejams nemažus pinigus kainavę eksponatai, kurie jau kadaise buvo perdirbti taip, kad iš jų nebūtų galima šaudyti“, – teigė vieno Žemaitijos rajono muziejaus vadovas.
Muziejininkų teigimu, pagal pasikeitusius reikalavimus verčiant perdaryti net ir XIX amžiaus šaunamuosius ginklus, niokojami reti eksponatai ir skurdinami muziejai, nes vadinamasis deaktyvavimo procesas ir tai patvirtinančios pažymos dar ir nemažai kainuoja.
Neseniai Kretingos muziejuje apsilankę policijos pareigūnai išsivežė 99 šaunamuosius ginklus ir jų dalis. Esą reikia nustatyti, ar jie iš tiesų nėra pavojingi.
Ginklai buvo paimti ne tik iš saugyklų, bet ir iš ekspozicijos vitrinų.
Visi šie eksponatai muziejaus buvo sukaupti dar iki 1990 metų ir kartą jau buvo padaryti nekenksmingi, užregistruoti tuometėje milicijoje.
Kai kurie ginklai ar jų dalys buvo rastos archeologinių tyrinėjimų metu ir yra taip surūdiję, jog net baugu juos paimti į rankas, kad nesubyrėtų.
Kiti nuo 1935 metų gyvuojančio muziejaus eksponatai kolekcijoje atsirado dar tarpukariu.
Grėsmingos ir senienos
Pavyzdžiui, policija išsivežė XIX a. vidurio pistoleto fragmentą, kuris buvo laikomas 1863 metų sukilimo ekspozicijoje.
Pareigūnams įtarimų sukėlė aprūdijusi prancūziško titnaginio pėstininkų šautuvo spyna. Daugiau kaip prieš šimtą metų pagamintas pistoletas yra be daužiklio, kurio visos metalinės dalys jau surūdijusios.
Buvo konfiskuotas automatinis pistoletas -kulkosvaidis su nupjautu vamzdžiu ir padarytomis išpjovomis viršuje ties spynos mechanizmu ir ties vamzdžio drūtgaliu.
Policija išsivežė ir mokomąjį sunkųjį kulkosvaidį „Maksim“, kurį 1964 metais pati milicija buvo padovanojusi muziejui.
„Mes policijai pristatėme sovietmečio pažymas, kad visi šie eksponatai yra registruoti tuometėje milicijoje, perdaryti taip, kad jais tikrai neįmanoma šaudyti.
Tie eksponatai pagal visus reikalavimus yra saugomi metalinėse spintose, muziejaus fonduose įrengta signalizacija, dirba sargai“, – aiškino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Bet policija laikosi nuostatos, kad perdirbti ginklai netinkami naudoti pagal paskirtį tampa tik tuomet, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis.
Neskiria ginklo nuo eksponato
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos įsitikinimu, taip atsitiko dėl to, kad griežtinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą politikų diskusijose nedalyvavo muziejininkai ir ginklų kolekcininkai: „Pavyzdžiui, kaip galima gręžioti 1863 metų sukilimo laikų ginklą, kurių iki šių dienų tėra išlikę labai mažai. Juk tai unikalūs eksponatai, relikvijos, kurias mėginant perdirbti, kad jos negalėtų šaudyti, nepataisomai sunaikinamas jų autentiškumas.
Juo labiau kad šiandien šių ginklų panaudoti šaudymui būtų ir neįmanoma – juk nenusipirksi parakinės, atitinkamo dydžio šratų“, – tokiais įstatymo reikalavimais stebėjosi R.Balza.
Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje muziejuose saugomiems ginklams galioja švelnesnė tvarka, nes ten politikai sugeba atskirti ginklus nuo istorinių eksponatų.
Registracijai neturi lėšų
Lietuvoje šaunamieji ginklai yra surinkti jau iš beveik dešimties šalies. Kaip teigė R.Balza, didieji muziejai spėjo anksčiau susitvarkyti ir ginklus persiregistravo pagal naują tvarką.
Tačiau tai kainuoja nemažus pinigus ir mažesni muziejai tam tiesiog neturi lėšų.
Vien priregistravimo rinkliava siekia 100 eurų. Apie 80 eurų kainuoja policijos pažymos, kad ginklas tinkamai perdarytas. Dar reikia mokėti ir ginklų meistrui už jo perdirbimą.
Skaičiuojama, kad, nelygu koks ginklas, už jo tinkamą sutvarkymą galima pakloti net iki 500 eurų.
Kretingos muziejaus vadovė V.Kanapkienė sakė, kad policijai baigus atlikti ekspertizę dar gerai pagalvos, kuriuos ginklus prašys sugrąžinti, nes, jos skaičiavimais, visų konfiskuotų eksponatų perdirbimas, pažymos, registracija gali kainuoti apie 30 tūkst. eurų.
Perdirbimas kainuoja brangiai
Klaipėdos piliavietėje esantis Mažosios Lietuvos muziejus pernai lapkritį iš Lietuvos konsulato Niujorke gavo dovanų – 1923 metų Klaipėdos sukilimo vado, vėliau Amerikoje dirbusio generalinio konsulato vadovo Juozo Budrio asmeninį pistoletą, kuriuo ginkluotas jis beveik prieš 100 metų įžengė į Klaipėdą.
„Vien jo perregistravimas mums kainavo 150 eurų. Du kartus teko važiuoti į Vilnių policijos pažymų. Registruojant jį policijoje mūsų paklausė, ar muziejuje dar turime ginklų. Pasakėme, kad turime, ir pareigūnus pakvietėme pasižiūrėti ir įvertinti.
Užuot atėję ir patarę, ką ir nuo ko reikia pradėti daryti, policininkai paėmė ir išsivežė visus eksponatus. Kaip sakoma, pasikvietėme ant savo galvos“, – stebėjosi uostamiesčio muziejaus vadovas Jonas Genys.
Pagal naująją tvarką papildomai registruoti teks net ir tuos vienuolika Pirmojo pasaulinio karo šautuvų, kurie kartą jau buvo pripažinti netinkamais šaudyti.
Konfiskuoti buvo ir tie eksponatai, kuriuos muziejus yra pirkęs.
„Už vieną eksponatą daugiau nei prieš 40 metų esame sumokėję 33 sovietinius rublius, o retas Antrojo pasaulinio karo laikų šautuvas su pragręžta skyle vamzdyje mums kainavo 1000 eurų“, – pasakojo J.Genys.
Prašoma nekelti bylų
Bet muziejininkams skaudžiausia, kad jie dabar paversti nusikaltėliais. Pradėti ikiteisminiai tyrimai, muziejaus darbuotojai kviečiami į apklausas.
„Nors policijai pateikėme visų ginklų įsigijimo pažymas – iš ko jie gauti, kokiose archeologinėse ekspedicijose rasti, bet policija išsikvietusi vėl prašo patikslinti jų gavimo aplinkybes. O ką čia patikslinsi, jei eksponatas mūsų kolekcijoje atsidūrė iš karto po karo?“ – sakė J.Genys.
Jo nuomone, muziejų vadovai ar fondų saugotojai gali būti kalti dėl to, kad nežinojo, jog turimus ginklus reikia dar kartą perregistruoti.
„Tačiau ar tai toks nusižengimas, už kurį reikia grasinti baudžiamąja atsakomybe?“ – klausė J.Genys.
Neseniai Kultūros ministerija kreipėsi į Policijos departamentą prašydama eksponatų nekonfiskuoti ir netaikyti baudžiamosios atsakomybės muziejams, kurie nustatyta tvarka nespėjo savo rinkiniuose turimų ginklų priregistruoti Ginklų registre.
Muziejai policijos prašo pratęsti registravimo terminą iki kitų metų pavasario, nes šiemet neturi tam reikalingų lėšų, o jos galėtų būti numatomos formuojant kitų metų biudžetus.
Prisimintas ir Salantų tankas
Už ekspozicijose laikomus ginklus muziejams iš karto ikiteisminius tyrimus pradedanti policija iškelti bylą dėl Salantuose esančio ir Kretingos rajono savivaldybei priklausančio sovietinio tanko kažkodėl vengia.
Prieš metus pareikalavęs padaryti taip, kad iš tanko nebūtų galima šaudyti, Kretingos policijos komisariatas apsiribojo rajono savivaldybę neseniai paskubinęs pateikti tai patvirtinančią pažymą.
Pernai rudenį rajono valdžia, sužinojusi, kad tanko perdarymas gali kainuoti apie 5 tūkst. eurų, į šį reikalavimą buvo numojusi ranka.
Vėl spaudžiama savivaldybė surado Klaipėdos regione gyvenantį sertifikuotą ginklų remonto specialistą Jurijų Kiriuščenką, kuris sutiko deaktyvuoti tanką.
Tačiau paaiškėjo, kad didelių kalibrų sviediniais šaudantys tankai ir patrankos yra priskiriami sprogmenų klasei ir jų deaktyvavimas nereglamentuotas.
„Kokius darbus privalu atlikti, kad tankas būtų pripažintas negalintis šaudyti, būtina gauti atitinkamo Lietuvos policijos Kriminalistikos tyrimų centro specialisto nurodymus. Toks specialistas Lietuvoje yra vienintelis ir jis dar visą liepą atostogaus“, – paaiškino J.Kiriuščenka.
Anot jo, jei bus pritaikytas šaunamųjų ginklų deaktyvavimo reglamentas, vamzdyje teks išpjauti trijų sviedinių ilgio juostą. Meistras sutiko, jog tai būtų eksponato sugadinimas, ir viliasi, kad gal užteks, jei vamzdis bus paprasčiausiai užbetonuotas.
Nuo darbų, kuriuos teks atlikti, priklausys, ar tanko perdarymas savivaldybei kainuos kelis šimtus, ar kelis tūkstančius eurų.
Dar gali šaudyti?
Kad Salantuose nuo karo laikų paliktas ir apie 30 metų Orvidų sodyboje-muziejuje eksponuojamas tankas IS-2 dar gali iššauti, nustatė pernai jį apžiūrėję Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistai.
Ekspertai pripažino, kad tanke likusi 1944 metų gamybos 122 mm kalibro D-25T modelio patranka yra be užrakto, šaudymo ir taikymosi mechanizmo, sunaikintas atatrankos stabdys, o vamzdžio kanalas užterštas pašaliniais objektais.
Tačiau buvo padaryta išvada, kad šia patranka dar galima pasinaudoti.
„Objektą sukomplektavus su trūkstamomis dalimis, atlikus kai kuriuos remonto darbus ir išvalius vamzdžio kanalą, atsiranda teorinė tikimybė atlikti ne mažiau kaip vieną šūvį“, – rašoma ekspertų išvadose.
Anot specialistų, vamzdžio sienelėje būtina išpjauti 2 metrų ilgio ir 6 centimetrų pločio kiaurymę, kuri apimtų ir šovinio lizdo sritį. Negana to, dar reikėtų į šovinio lizdą įstatyti ir patikimai įvirinti šovinio tūtelės skersmens apie 80 centimetrų ilgio metalinį kaištį.
Kolekcininkams kelia nuostabą
Tokios policijos ekspertų prielaidos prajuokino ginklų kolekcininkus.
„Atkurti tokios patrankos šaudymo mechanizmo faktiškai neįmanoma“, – tvirtino klaipėdietis kolekcininkas Nerijus, kuris pats yra kariškis.
Anot jo, pirmiausia iš kažkur reikėtų gauti konkretaus kalibro ir tokiai patrankai tinkamą sviedinį, nes bet koks sprogmuo netinka – jis šūvio metu paprasčiausiai gali sprogti vamzdyje.
Be to, tanko patrankos šaudymo mechanizmą reikėtų atkurti iš naujo, nes daugiau nei prieš 75 metus gamintų originalių detalių gauti, ko gero, būtų neįmanoma.
Tačiau sudėtinga būtų šias detales ir pasigaminti, nes tam reikėtų tikslių brėžinių.
„Šios patrankos komplektacija, remontas ir reikiamo sviedinio paieškos kainuotų tokius pinigus, kad už juos paprasčiau būtų iš Rusijos nusipirkti modernią priešlėktuvinę šaudymo sistemą „Buk“, – juokavo kariškis.
