Su pašnekovu susitarėme, kad lrytas.lt redakcija išsaugos anonimiškumą, nes drįstantys viešai kalbėti ar besipriešinantys gali sulaukti vadovų keršto. Medikas atskleidė schemas, kurios naudojamos baudžiant neįtinkančiuosius.
Atviras pokalbis įvyko vakare, kai gydytojas baigė darbą. Kalbėjomės viešumoje pasirodžius RŠL atstovų paskubomis išplatintam laiškui, kuriuo siekta užkirsti kelią ministro sprendimui atšaukti iš pareigų įstaigos direktorių Remigijų Mažeiką.
Į redakciją atėjęs specialistas pripažino, kad didžioji dalis kolektyvo labai laukia pokyčių.
– Kas renka iš pareigų atšaukiamą RŠL direktorių palaikančius parašus? – paklausiau gydytojo.
– Mano žiniomis, tai – administracijos darbuotojų iniciatyva, nors deklaruojama, kad viskas kyla iš apačios.
Kiek teko girdėti, parašų surinkta nedaug, o nemaža dalis pasirašiusiųjų buvo priversti tai padaryti. Įsivaizduokite, ateina administratorė ir sako slaugytojai: „Pasirašyk“. Ne kiekvienas atsilaiko prieš tokį savo vadovo spaudimą.
– Ar nekeista, kad pirma skubiai išplatino šį laišką, o tik po to ėmė rinkti parašus?
– Keista. Tai – sovietinis metodas. Tikslas yra aiškus – išlikti poste ir išlaikyti komandą, kuri užsiėmė mobingu.
– Išplatintame laiške, kuriuo palaikomas ligoninės vadovas, teigiama, kad gali išeiti jauni medikai, sugrius ligoninė. Ko gali bijoti jaunimas?
– Niekas nesugrius, jei pasikeis keli vadovaujantys asmenys. Situacija turi keistis, nes kolektyve neturi būti supriešinimo, valdymo dirbtiniu algų skirtumu.
– Viešame laiške teigiama, jog atšaukiamas vadovas – šviesulys, kurio dėka įvyko daug teigiamų pasikeitimų?
– Atėjus šiam vadovui, be abejo, buvo pokyčių. Reformos vyksta visais laikais, bet nebūtina tik geros. Nepasakyčiau, kad vadovas idealus, kaip nurodoma laiške, juolab kad neišklauso ir nenori išklausyti kolektyvo.
Ligoninėje aklai klausoma ir svarbi tik keleto žmonių nuomonė.
– Iš kur tas nenoras kalbėtis su pavaldiniais?
– Teko girdėti, kad ir ankstesnėje darbovietėje nepasižymėjo noru bendrauti.
– Ar didelė engėjų grupė? Kada RŠL atsirado mobingo problema?
– Mobingas ir jo apraiškos egzistavo ir anksčiau. Tačiau organizuotas mobingas, nukreiptas prieš savą nuomonę turinčius medikus, atsirado palyginti neseniai – kai atėjo viena ponia iš Kauno.
Iki tol buvo apraiškų, tai jautėme, bet dar buvo kolektyvinė dvasia. Aišku, turėjome nesutarimų, ir tai yra normalu. Bet viskas buvo sprendžiama ne žeminant, o per susirinkimus.
Buvo anketos, jose mūsų klausdavo, ką reikėtų pakeisti. Ankstesni vadovai tikrai stengėsi ir tausojo kolektyvą.
Dabar kolektyvas drastiškai sumažėjo – iš darbo išėjo 15 gydytojų kardiologų. Tiesa, 13 išėjo, vienas gydytojas mirė. Ir tik viena medikė, įtikusi poniai, buvo iškilmingai išlydėta į pensiją.
– Ar tiesa, kad neįtikusiam medikui pasiūlomos dvi išeitys – pereiti į priėmimo skyrių arba palikti įstaigą?
– Iš pradžių stumiama į ambulatorinį gydymą, pamažu nušalina nuo darbo čia, ligoninėje. O tai reiškia mažesnę algą. Jei netenkina perpus mažesnis priedas, pats eini lauk. O prašymą išeiti pasirašo su šypsena.
– Ar tikrai egzistuoja toks modelis, kad skyriuje budi du, o algą gauna trys medikai?
– Girdėjau apie tai. Bet tai labai palanku valdyti kolektyvą.
– Ar žinojote ką nors apie šviesaus atminimo gydytojos Lauros konfliktą ir priežastis?
– Tiesiogiai nedirbome kartu, bet situaciją žinojau. Priežastis – išsakyta nuomonė, gydytojos žodžiai, kurie sunervino tą ponią iš Kauno.
Laura buvo pakankamai tiesaus būdo, laisvas ir nuomonę turintis Lietuvos žmogus, o tai nepatiko sovietinio mąstymo žmogui.
– Susipažinus su gydytojos Lauros palikta medžiaga, akivaizdu, kad ji turėjo priekaištų kolegoms dėl teikiamos nekokybiškos medicinos pagalbos. Jums kas nors apie tai žinoma?
– Ta ponia mokina gydyti algoritmais, nors vienos patologijos nėra. Kartais jaunas žmogus neturi tiek patirties, jam sunku įvertinti.
Atminkime, kad dauguma vyresniųjų yra išsiųsti iš stacionaro. Mat tai poniai jaunas ir kūrybingas medikas – iki 40 metų, o po 50-mečio jau galima ir nurašyti.
– Ar girdėjote, kuo buvo kaltinama gydytoja Laura? Turite nuomonę, apie kokį dokumentų klastojimą ėjo kalba?
– Tikrai ne tas atvejis. Manau, viskas buvo surežisuota, kad galėtų atsikratyti nepalankiu žmogumi.
Apie Laurą kaip specialistę teko kalbėti su kauniečiais, sulaukiau tik gerų atsiliepimų. Tuo tarpu prieš ponios pasirodymą buvome perspėti – ateina šaltas, bejausmis žmogus, kuris keršija.
– Į kokį kampą turi būti įvarytas žmogus, kad ryžtųsi tokiam drastiškam žingsniui – trauktis iš gyvenimo?
– Laurai praktiškai buvo įteiktas vilko bilietas. Apie išvažiavimą dirbti į Vokietiją nebegalėjo būti jokios kalbos.
– Kalbama, kad jai galėjo būti net grasinama atimti licenciją. Ar tai gali būti tiesa?
– Gali būti, nes absurdiškų atvejų buvo ne vienas. Žinau, ir Laurai, ir kitiems buvo grasinama ieškiniais dėl neva sugadintos medicinos aparatūros. Vienam žmogui teko gintis dėl neva sugadintos rankenos, kuri anksčiau buvo lūžusi 4 ar 5 kartus.
– Kaip buvo galima numalšinti po gydytojos mirties kilusį nepasitenkinimą ir išspręsti krizę?
– Kaip ir sakiau, iki ponios atkeliavimo organizuoto mobingo nebuvo.
R.Mažeikai tapus vadovu, jai buvo leista viskas. Ponia jau buvo pradėjusi kėsintis į kitus – Nefrologijos, Neurologijos, Priėmimo, Vidaus ligų, Chirurgijos skyrius.
– Koks tikslas atlikti tokį valymą?
– Manau, viena priežasčių – surinkti lojalius ir atsikratyti kitaminčiais.
– Gal krizė būtų įveikta, jei direktorius būtų nušalinęs tą ponią ar dar kelis neoficialiai įvardijamus engėjus?
– Kolektyvas tam būtų tikrai pritaręs. Tai būtų buvusi viltis, kad kažkas dar gali pasikeisti. Juk negali būti kaip vergovėje.
– Jums teko dirbti ir vadovaujant buvusiam vadovui Petrui Simavičiui, ir R.Mažeika. Abu savotiškai panašūs – buvęs vadovas nuteistas už korupciją, dabartiniam – pareikšti STT įtarimai. Gal galėtumėte palyginti abu vadovus?
– Buvęs vadovas kitoks, jis buvo šiltesnis žmogus, atsižvelgdavo į šeimines aplinkybes. Jis buvo ne tas, kuris mato tik skaičiukus.
– Ar tiesa, kad medikui sunku patekti pas dabartinį ligoninės vadovą ir problemas tenka spręsti žemesniame lygyje?
– Praktiškai nepageidaujama, kad trukdytų administraciją. Todėl reikia kreiptis į tiesioginį vadovą, kuris mobinguoja.
– Kiek ligoninei dabar trūksta kardiologų?
– Kaip minėjau, išėjo 15, o sulaukėme 6 naujų specialistų. Stygius labai jaučiamas.
Dabar sugrąžinami gydytojai iš ambulatorinio lygio. Niekam nesvarbu, kad pacientai nukentės – atšaukinėjamos konsultacijos, kurios buvo numatytos rugpjūtį.
Paskaičiuokite patys – atšaukus etatu dirbantį gydytoją netenkama 72 konsultacijų, už kurias iš Ligonių kasų gaunama po beveik 60 eurų. Situacija tokia, kad nesvarbu pagalbos negaunantys pacientai, nesvarbūs ligoninės finansiniai praradimai. Viską užgožia noras keršyti!
– Grupė kardiologų dėl saugios darbo aplinkos kreipėsi į laikinąją administratorę, ministro atsiųstas komisijas, bet laiškas su įvardintais amenimis ir problemomis nutekėjo. Ar tikrai apskųstoji vadovė netrukus mojavo tuo raštu?
– Žinote, administracijos buvo parašyta, kad darbuotojai pasyviai reagavo, nepasakojo apie problemas. Tačiau yra kontekstas: iš pat ryto – grasinimai teismais, žinia dėl nutekinto laiško.
– Kaip kolektyvas reagavo į žinią apie vadovo atšaukimą?
– Dauguma džiaugsmingai. Tie, kurie turi nuomonę, pritarė ministrui, jog geras vadovas ne tas, kuris rašo straipsnius Europos žurnalams, o darbe žemina slaugytojus.
Tokia vadovybė primena artimą Rytų kaimyną, iš kurio dabar plūsta pabėgėliai. Tai – Aliaksandro Lukašenkos vadyba.
– Šiaulių miesto vadovai po įvykusios tragedijos nerodė dėmesio apie problemas prabilusiems medikams, o dabar atvirai palaiko ligoninės vadovybę. Kaip vertinate tokią miesto valdžios poziciją?
– Mero pozicija tikrai keistoka.
– Ar kada nors buvo tokia situacija darbe?
– Tokio prasto mikroklimato ligoninėje nebuvo niekada. Stengiamasi valdyti baime, kad aklai vykdytų nurodymus. Situacija tokia: arba tyli ir nieko nesakai, arba tampi nereikalingas. Labai panašu į diktatoriaus valdomą Baltarusiją, trūksta tik fizinio smurto.
Ministro žinia įkvėpė vilties, kad padėtis pasikeis. Jei ne, tokių tragedijų šioje ligoninėje bus, ir ne viena.
– Kaip galima suvaldyti krizę RŠL? Kokie, jūsų manymu, turėtų būti žingsniai?
– Turėtų nelikti vadovo, kuris palaikė mobingą. Aišku, turi nelikti ir tos ponios. Kiti neoficialiai įvardyti vadovaujantys asmenys atliko menkesnius vaidmenis. Pastarieji čia dirbo ir anksčiau, bet nebuvo tokie.
Respublikinė Šiaulių ligoninė įvertino mediko išsakytas mintis ir pateikė savo komentarą:
„Siekdami patikslinti naujienų portale lrytas.lt pateikiamą informaciją norime atkreipti dėmesį, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus R. Mažeikos darbą palaikantį raštą rengė ir inicijavo ligoninės darbuotojai, nepriklausantys administracijai. „Šiuo raštu siekėme atkreipti Sveikatos apsaugos ministerijos ir visuomenės dėmesį į per pastaruosius metus gydymo įstaigoje inicijuotus teigiamus pokyčius, kurie nukreipti į pacientus, teikiamų sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems pacientams. Raštas su darbuotojų parašais išsiųstas LR Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, nariams ir kitoms institucijoms. Raštą savo noru pasirašė 311 ligoninės įvairių padalinių darbuotojų“, – patikslina raštą pasirašiusių medikų bendruomenės atstovas.
Patikslinant duomenis apie Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro darbuotojų kaitą ir teikiamų paslaugų kokybę, norime atkreipti dėmesį, kad į Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrą nuo 2018 m. iki 2021 m. gegužės mėnesio priimtas 21 darbuotojas. Dėl įvairių priežasčių darbo sutartis nutraukta su 27 darbuotojais, o centre veikiančiame Intervencinės angiologijos skyriuje darbą per šį laikotarpį pradėjo 11 naujų darbuotojų, dėl įvairių priežasčių darbo sutartis nutraukta su 6 asmenimis. Šiuolaikinių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų laikymasis ženkliai sumažino miokardo infarktu sergančių pacientų mirtingumą Šiaulių regione. Ambulatorinių kardiologo konsultacijų skaičius padidėjo, neliko eilių daliai kardiologinių tyrimų, išaugo intervencinių procedūrų skaičiai.
Straipsnyje minimas grupės kardiologų 2021 m. birželio 4 d. pateiktas kreipmasis į paskirtą laikinąją vadovę Č. Špūrienę ir jo nutekinimas. Dar kartą akcentuojame, kad minimą kreipimasi, kaip Tarnybinį raštą, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro darbuotojų grupė pateikė oficialiai jį užregistruodami 2021 m. birželio 4 d. ligoninės Dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo skyriuje. Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija, į pateiktą raštą reagavo operatyviai – 2021 m. birželio 10 d. sukviestas minimo centro darbuotojų susirinkimas, kurio metu pateikti konkretūs pasiūlymai sprendžiant išsakytas problemas (žr. pridėtą 2021 m. birželio 17 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešimą spaudai)“, – rašoma pranešime.
