Jis taip pat žada išsiaiškinti, ar efektyviai naudojamos dabar teismui skiriamos lėšos ir tik tada spręsti, ar reikia teismui prašyti valdžios papildomo finansavimo.
Kalbėdamas apie priemones korupcijai ir nederamam elgesiui mažinti, N. Meilutis teigia sieksiantis kur įmanoma pašalinti žmogiškojo faktoriaus poveikį ir vykdyti teismo techninio pobūdžio darbus automatizuotai.
Sritis, kur korupcijos pasireiškimo rizika yra didelė, jis žada kontroliuoti taikant „keturių akių principą“.
Bylas Lietuvos apeliaciniame ir kituose teismuose skirsto elektroninė sistema.
„Svarbu ne tik bylų skirstymas, bet ir dokumentų valdymas naudojant elektroninę dokumentų valdymo sistemą; teismo vykdomų viešųjų pirkimų, kontrolė ir sudarytų sutarčių, nupirktų prekių, sutarčių likučių kontrolė naudojant IT priemones; nuolatinė galimybė kontroliuoti asignavimus ir jų panaudojimą. „Keturių akių“ principas labai svarbus visose srityse, taip pat ir skirstant bylas. Pats principas reiškia, kad tų sričių, kuriose teoriškai yra didžiausia korupcijos pasireiškimo tikimybė, šie procesai būtų pertikrinti dar ir kito darbuotojo“, – atsakymuose BNS nurodė Apeliacinio teismo vadovas.
Jis mano, kad teismo skyrių pirmininkai turėtų užtikrinti kontrolę ne tik skirstant gautas bylas, bet ir atsitiktine tvarka pertikrinant kitų asmenų paskirtas bylas, tą patį principą taikyti reikėtų peržiūrint asignavimų panaudojimus, darbuotojų skatinimą, materialinių vertybių naudojimą bei apskaitą, vykdomus viešuosius pirkimus.
Korupcijos teisme užkardymas išlieka aktualus po prieš kelis metus pradėto didelio masto galimos korupcijos teisinėje sistemoje ikiteisminį tyrimą.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu – įtarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo ir kitų teismų teisėjai.
Neskubės prašyti pinigų
Dar prisistatydamas Seime N. Meilutis žadėjo spręsti įsisenėjusias problemas teisme, tarp kurių – darbo krūviai.
Naujasis Apeliacinio teismo vadovas teigė, kad gero administravimo principas lemia, jog vadovas turi rūpestingai ir atidžiai įvertinti situaciją teisme, o tik paskui imtis veiksmų.
„Todėl ir mano mintis buvo, kad, prieš prašant papildomo finansavimo teismui, pirmiausiai reikia išsiaiškinti skirtojo finansavimo panaudojimą, taip pat ir tai, ar galima efektyviai perskirstyti lėšas tarp teismo biudžeto eilučių, vykdyti įsigijimus centralizuotai, o ne teismo lėšomis (taip, mąstant logiškai, būtų ir pigiau), bei nuodugniai ištirti kitas vidinių išteklių resursų optimizavimo galimybes. Tik nepavykus to padaryti, manyčiau, kad būtų pagrindas kreiptis dėl papildomo finansavimo“, – teigė N. Meilutis.
Jis sakė kol kas detaliai nesusipažinęs su finansine teismo padėtimi. Tačiau, pasak jo, lėšų sutaupymas darbo užmokesčio fondo sąskaita apskritai neįmanomas, nes ši biudžeto eilutė ir taip nefinansuojama visu šimtu procentų.
Apeliacinio teismo teisėjų korpusas nėra visiškai suformuotas, ir, pasak N. Meilučio, tai lemia itin didelį darbo krūvį ne tik teisėjams, bet ir jų padėjėjams bei kitam personalui.
„Todėl ir galvoju svarstyti, kaip galima panaudoti šias lėšas, kad žmonėms, dirbantiems papildomą darbą, būtų teisingai už jį atlyginta. Gaila, kad nėra tokio reglamentavimo, jog, nesant visų teisėjų, už kitiems teisėjams tenkantį didesnį darbo krūvį būtų galima mokėti papildomai. Tačiau visai kita situacija yra su valstybės tarnautojais ir asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis. Bet kokiu atveju, pradėjęs eiti pirmininko pareigas, pirmiausiai aptarsiu situaciją su teismo bendruomene, išklausysiu pasiūlymus, ir tik tada priimsiu sprendimus“, – BNS teigė N. Meilutis.
Šiais metais Lietuvos apeliacinio teismo biudžetas siekia 4 mln. 82 tūkst. eurų.
Regi ir apygardų teismų reformą
Naujasis Apeliacinio teismo pirmininkas Teisėjų tarybai yra išsakęs savo idėjas dėl šalyje veikiančių penkių apygardų teismų reformų. N. Meilutis mano, kad Lietuvoje mažesnį krūvį turintys teismai galėtų būtų prijungti prie turinčių didžiausią krūvį teismų. Jis sako, kad Apeliacinis teismas bus stiprus tiek, kiek stiprūs apygardų teismai.
„Sakiau ir dar kartą patvirtinu, kad apygardų teismų reorganizaciją matau kaip paskutinę priemonę, jei krūvių nepavyktų išlyginti esamomis. Pirmiausia matau būtinybę ne tik kalbėtis su apygardų teismų vadovybe, pasidalyti gerąja patirtimi ir išklausyti kiekvieno nuomonę bei pasiūlymus, bet ir kruopščiai peržiūrėti, ar tikrai visuose apygardų teismuose vienodai formuojamos kolegijos, registruojamos ir skirstomos bylos“, – tvirtino N. Meilutis.
Jis abejoja, kad vietoj penkių teismų galėtų likti tik vienas apygardos teismas, nes tai prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos teismų sistemą sudaro ir apygardų teismai daugiskaita, o ne apygardos teismas.
„Nebūtų galima remtis ir dabar egzistuojančiu pirmosios instancijos specializuotų teismų veiklos modeliu, nes tai neišspręstų Vilniaus apygardos teismo krūvių problemos. Taigi reformai tiktų, ko gero, tik tas būdas, kai mažesnį krūvį turintys teismai būtų prijungti prie turinčių didžiausią krūvį teismų. Tačiau dar kartą akcentuoju, kad tai tik pasvarstymas, nes manau, kad bendromis pastangomis rasime ir kitų būdų krūviui išlyginti“, – sakė teisininkas.
Naujasis Apeliacinio teismo vadovas atkreipia dėmesį ir dėl teismų praktikos formavimo.
Pasak N. Meilučio, Apeliacinis teismas iš skirtingų apygardų teismų praktikų formuoja bendrą praktiką. Jis tvirtino planuojantis naujas priemones, kad Apeliacinio teismo skyrių pirmininkai su apygardų teismų skyrių pirmininkais nuolat keistųsi informacija apie formuojamos praktikos naujoves, pakeitimus, o pastarieji šią informaciją perduotų teisėjams, teisėjų padėjėjams.
„Be abejo, tam būtinas abipusis ryšys, kai ir apygardų teismai, matydami nevienodą aukštesniojo teismo praktiką, turėtų ją nurodyti skyrių pirmininkams. Be to, turėjau omenyje ir nevienodą vidinio administravimo praktiką, todėl tikiuosi patikrinimams apygardų teismuose atlikti sudaryti bendras komisijas ne tik iš Apeliacinio teismo, bet ir iš kitų apygardos teismų nei tikrinamas teismas darbuotojų“, – sakė Apeliacinio teismo vadovas.
„To tikslas yra ne tik įvertinti galimus trūkumus, bet ir perimti gerąją praktiką. Bet kokiu atveju tai derės ir su mano vizija, kad visuose apygardų teismuose vidinis reglamentavimas, vidinio administravimo metodai ir pagrindiniai veiklos organizavimo principai būtų kuo vienodesni“, – pridūrė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias kaip pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo apygardų teismai, taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.
Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu. N. Meilutis į pareigas buvo paskirtas birželio viduryje.
46-ių N. Meilutis turi 23 metų teisinio darbo patirtį, taip pat dešimt metų ėjo vadovo pareigas įvairiuose teismuose.
Jis yra vadovavęs Kauno apygardos teismui, dirbęs Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismuose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
