Metas tokiai ataskaitai itin palankus – naujausiais bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, V.Matijošaitis sugrįžo į palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuką. Jeigu tokia apklausa vyktų tik Kaune, meras turbūt nesunkiai įsitaisytų šio sąrašo viršuje.
Atrodo, pastaruoju metu jis pernelyg dažnai nesirodė viešumoje, neskelbė pribloškiančių planų ir nerodė stulbinančių triukų. Tik retsykiais primindavo kauniečiams, kad reikėtų pasiskiepyti nuo COVID-19.
Paprasčiau kalbant, meras neįdėjo pastangų populiarumui didinti, o rezultatas išėjo labai geras. Dauguma politikų gali mirti iš pavydo.
Įžvalgesni kauniečiai numano tokio reiškinio paslaptį – Kauno savivaldybė atsisakė išduoti leidimą rugsėjo 4-ąją numatytoms LGBTQ aktyvistų eitynėms miesto centre. Nors V.Matijošaitis niekada viešai nereiškė nuomonės apie šį renginį, ją nesunku nuspėti, o be mero žinios Kaune net medžių lapai nedrįsta kristi.
„Prisipažinsiu, mane veža tai, ką šiuo metu matau Kaune“, – pristatydamas pastarųjų dvejų metų veiklos ataskaitą pareiškė V.Matijošaitis.
Jį veža sėkmingai tęsiamos S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybos bei jo pašonėje jau baigiama legendinės Sporto halės rekonstrukcija, sparčiai kylantis mokslo muziejus „Mokslo sala“ ir greta statomas naujasis vandens sporto centras su olimpinių standartų baseinu.
Visa tai išties svarbūs projektai, tačiau vykdomi taip ilgai, kad kauniečiai pavargo apie juos klausytis.
Dėl „Mokslo salos“ statybos trikdžių miesto valdžios kaltinti negalima, tačiau stadiono rekonstrukcija rūpinosi pati savivaldybės administracija. Ji ir paskelbė rangovo konkurso nugalėtoja Turkijos bendrovę, kuri jau po kelių mėnesių gėdingai spruko iš Kauno.
O juk žadėta, kad jau 2020-ųjų pavasarį S.Dariaus ir S.Girėno stadione futbolininkai galės gainioti kamuolį ant aukščiausios kokybės natūralios vejos.
V.Matijošaičio nuomone, miesto pažangą vaizdžiai iliustruoja skaičiai: per 2019 ir 2020 metus gyventojų skaičius Kaune augo per 6,5 tūkst. ir iš viso siekė 293 tūkst., o vidutinis atlyginimas padidėjo 30 proc. ir pirmą kartą viršijo 1000 eurų.
Miestas pritraukė solidžių tiesioginių investicijų iš svetur, jų bendra vertė siekia per 80 mln. eurų. Skaičiuojama, kad netolimoje ateityje jos užtikrins daugiau kaip tūkstantį naujų darbo vietų.
Skaičiai turbūt teisingi, tačiau vien miesto valdžiai nederėtų prisiimti nuopelnų dėl šių pokyčių.
Gyventojų skaičiaus didėjimui įtakos turėjo pandemija, paskatinusi dalį emigrantų grįžti namo, o atlyginimai didėja visoje šalyse ir kai kuriuose regionuose – net sparčiau. Gyventojų skaičiaus pokyčius objektyviau bus galima vertinti užbaigus 2021-uosius.
Apie verslo milžinų įkurtuves Kaune pastaraisiais metais taip pat nebuvo girdėti, o jeigu tokių ir būta – tai prieš kelerius metus patvirtintų plėtros planų rezultatas.
V.Matijošaitis džiaugėsi, kad nuo 2020-ųjų kiekvienas pasaulį išvydęs mažasis kaunietis gauna dovanų – 300 eurų vertės gyvenimo pradžios kraitelį su linkėjimu „Kad augtum laimingai“. Tokiomis staigmenomis jau apdovanota daugiau kaip 2,5 tūkst. šeimų.
Ūgtelėjusiems vaikams – daugiau galimybių kokybiškam ugdymui. Jau kelerius metus Kauno miesto švietimo įstaigos laikosi reitingų viršuje pagal abiturientų pasiekimus. Nuolat didinamas vietų skaičius darželiuose leido pamiršti eilių problemą, tačiau dabartinis rūpestis – kad įstaigos būtų kuo patogiau pasiekiamos.
Jau rudenį duris atvers prieš metus pradėtas statyti modernus 200 vietų darželis Šilainiuose, Kuršių gatvėje. Suprojektuota ir dar viena įstaiga, kuri iškils Romainiuose, Vijūkų gatvėje.
Puiku, kad miesto valdžia rodo dėmesį jaunoms šeimoms, tačiau verta prisiminti, kad lig šiol nenurimo aistros dėl vadinamojo vaikų skirstymo, kai kitoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems tėvams už jų atžalų lankomą vaikų darželį Kaune buvo nustatyti kelis kartus didesni tarifai negu kauniečiams.
Ataskaitoje Kauno meras V.Matijošaitis neužsiminė ir apie tvyrantį šaltąjį karą su artimiausiu kaimynu – Kauno rajonu. Ar planas prijungti dalį Kauno rajono teritorijos prie miesto dar neužmirštas, ar užmojai padidinti karalystę jau atidėti?
V.Matijošaičiui derėtų pripažinti, kad sunkiai sekasi bendrauti su oponentais. Kiek daugiau kaip prieš mėnesį teismas paskelbė, kad naujajame Kauno tarybos darbo reglamente įtvirtintas laiko ribojimas tarybos nariams užduoti klausimą ar dalyvauti diskusijose prieštarauja įstatymams.
Kauniečiai niekaip neišgirsta aiškaus atsakymo, kodėl pastatų vaiduoklių medžiotojais pasiskelbę „Vieningo Kauno“ atstovai visomis išgalėmis priešinasi projektui griauti miesto vaizdą darkantį „Respublikos“ viešbučio skeletą, nors teismo sprendimas miesto valdžiai taip pat nebuvo palankus.
O V.Matijošaičio bendravimas su Šančių bendruomene, kuri visais būdais stengiasi sutrukdyti naujos gatvės panemunėje tiesimui, jau tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip nereikėtų elgtis.
Miesto valdžios nuveiktų gerų darbų niekas negali nuneigti ir nėra reikalo to daryti, tačiau baltų dėmių mero ataskaitoje taip pat liko.
