Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Stebėdami pastarųjų dienų situaciją, priėmėme sprendimą siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai.
Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.
„Toks žingsnis reikalingas dėl teisinio reglamentavimo, kad galėtume sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus. Taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis“, – sako vidaus reikalų ministrė.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirta papildomų techninių išteklių.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnai.
Ekstremalios situacijos paskelbimo nereikėtų dramatizuoti
VESK pasiūlius dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbti ekstremaliąją situaciją, premjerė Ingrida Šimonytė siūlo šio paskelbimo nedramatizuoti.
„Tai bus ta ekstremali padėtis, nereikėtų dramatizuoti to paskelbimo, nes ekstremali padėtis reikalinga dėl tam tikrų logistinių dalykų, kad galėtume pasitelkti savivaldos pagalbą“, – po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.
„Vienas iš didesnių iššūkių yra dėl pandeminės situacijos, kad atvykstančius žmones reikia karantinuoti ir tai reiškia, kad pajėgumų ar išteklių fizinių reikia daugiau, nei reikėtų, jei situacija būtų kitokia“, – pabrėžė ji.
Anot Vyriausybės vadovės, pastarosios paros sulaikytų migrantų skaičius, siekęs 150, neparodo aiškios tendencijos apie augančius nelegalių migrantų srautus.
„Yra dienų, kai yra vienženkliai skaičiai, yra dienų kaip šiandien, buvo dienų, kai buvo 80. Manau, kad kaip ir kovido atveju, reikia mažiau žiūrėti į konkretų skaičių, o daugiau žiūrėti, kaip su ta problema susidoroti“, – sakė I. Šimonytė.
„Dabar matome, kad reikia papildomų pajėgumų, tuos pajėgumus išplėsime, paskelbę ekstremalią padėtį“, – pridūrė ji.
Premjerė teigė mananti, jog nelegalių migrantų antplūdis iš Baltarusijos yra kerštas už Europos Sąjungos bendrą poziciją dėl Minsko režimo susidorojimo su pilietine visuomene, represijų, civilinio orlaivio užgrobimo gegužę.
Skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją penktadienį pasiūlė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kurios pareigūnai per praėjusią parą sulaikė 150 neteisėtų migrantų – tai yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesni paros rekordai. Tam pritarė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Vyriausybė turėtų apsispręsti penktadienio vakarą skubiai šaukiamame posėdyje.
Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų įtraukti į sienos kontrolę papildomas pajėgas, paprasčiau vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei įpareigoti savivaldybes skirti patalpas migrantų apgyvendinimui.
Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 822 neteisėti migrantai – dešimt kartų daugiau nei per visus 2020-uosius.
