Juk esmę bene tiksliausiai suformulavo dabartinis šalies vadovas G.Nausėda.
Jis visada agitavo už tai, kad V.Landsbergis tokį statusą pagaliau gautų, net pats oficialiose kalbose vadino jį prezidentu.
Bet dabar, kai buvo pateiktas projektas, G.Nausėda konstatavo akivaizdų dalyką – tai ne tas būdas spręsti šį reikalą.
Mat prezidentas ir anksčiau yra sakęs, kad vienintelis kelias uždėti V.Landsbergiui šią karūną – kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) esminio išaiškinimo.
Galima pridurti, kad šiuo atveju turėtų kreiptis visas Seimas, ir kuo vieningiau.
Bet net jei po tokio kreipimosi KT nuspręstų, kad V.Landsbergiui karūna turi būti uždėta, jos auksas nebūtų aukščiausios prabos. Juk po visų rietenų, begalės bandymų tai daryti įvairiais būdais šis procesas yra maksimaliai politizuotas ir kuo toliau, tuo labiau veikia ne paties patriarcho, jo šalininkų, pagaliau visuomenės ir valstybės naudai.
Bet valdantieji, kaip matome, vėl nori tai atlikti jėgos būdu – ir dar tokį projektą staiga ištraukdami iš rankovės paskutinėmis sesijos dienomis.
Negana to, Seimo Teisės departamentas perspėjo, kad įstatymas gali prieštarauti ankstesniems KT išaiškinimams, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, viena vertus, negali būti prilyginamas tautos renkamam prezidentui, kita vertus, tuometis aukščiausias pareigūnas nebūtinai buvo valstybės vadovas.
Bet valdantieji Teisės ir teisėtvarkos komiteto politiniu sprendimu šį perspėjimą diskvalifikavo. Jeigu įstatymas vis dėlto bus priimtas, opozicija, be abejo, šauksis KT išaiškinimo. Bet gal valdantieji blokuos ir tai?
Taigi ar tikrai svarbiausia karūna, o ne jos aukso kokybė?
