„Už“ įstatymo projektą balsavo 71 Seimo narys, „prieš“ – 24, dar 24 parlamentarai susilaikė. Projektą inicijavo trys valdančiųjų frakcijos. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose, vėliau dar bus balsuojama ir svarstymo bei priėmimo stadijose, tiesa, jau tik rudenį.
Už projektą balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai, prieš ir susilaikė – opoziciniai valstiečiai, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Projektas taip pat sulaukė dviejų paramos balsų iš mažumos pusės – Seimo narių Mišrios grupės atstovo Vytauto Bako ir „darbiečių“ atstovo Andriaus Mazuronio.
Kilo audringos diskusijos
Šis projektas Seimo posėdžių salėje iššaukė audringas diskusijas. Opozicija piktinosi, kad klausimas pateiktas paskutinę pavasario sesijos posėdžio dieną, skambėjo ir kaltinimai siekiu perrašyti Lietuvos istoriją.
Konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas diskusijų įkarštyje svarstant projektą paprašė pusės valandos pertraukos ir tam buvo pritarta. Jis nurodė, kad salėje šiuo metu yra per mažai kolegų. Opozicijos atstovai pasipiktino, kad apskritai buvo paskelbtas balsavimas dėl pertraukos, nes visi balsavimai Seime yra numatyti vienu laiku.
Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys Seimo posėdžiui pirmininkavusio konservatoriaus Pauliaus Saudargo po paskelbto balsavimo dėl pertraukos pareikalavo nusišalinti.
„Baikit, ką jūs darote? Nusišalinkite, jeigu nesugebate vesti posėdžio. Taip nedaroma. Jūs rodote nepagarbą šitam įstatymui“, – pareiškė V.Gapšys.
Aistras nuraminti nusprendė premjerė Ingrida Šimonytė, pažymėdama, kad dėl pertraukų ir turi būti sprendžiama klausimo svarstymo metu, o ne jau balsavimo laikui prasidėjus.
V.Čmilytė-Nielsen: tai – Seimo savigarbos klausimas
Seimui projektą dėl V.Landsbergio pripažinimo Lietuvos vadovu pristačiusi parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad tai – Seimo savigarbos klausimas.
„Įstatymo dėl LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso projektas yra parengtas įvertinus politines, istorines ir teisines aplinkybes, lėmusias Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, kaip aukščiausiojo LR pareigūno, išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą.
Įstatymo projekto tikslas – konstatuoti, kad 1990-1992 metais veikusios LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis LR pareigūnas, pagal tuo metu galiojusį laikinąjį pagrindinį įstatymą, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“, – sakė ji.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, šis įstatymo projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje:
„Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V.Landsbergio indėlį ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti.“
Apkaltino siekiu perrašyti istoriją
Seimo narys Artūras Skardžius pareiškė, kad šiuo įstatymo projektu siekiama perrašyti Lietuvos istoriją, nes Aukščiausiojo Tarybos pirmininko pareigybė esą negali atitikti prezidento galių. Tokiu atveju jis siūlė šalies vadovu paskelbti ir Artūrą Paulauską, laikinai ėjusį prezidento pareigas.
„Galbūt jūsų koalicijos partneris ponas V.Landsbergis paprašė jūsų tai padaryti?“ – retoriškai Seimo pirmininkės klausė politikas.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad šiuo projektu nebandoma prilyginti V.Landsbergio prezidentui, o kalbama apie jį, kaip apie šalies vadovą. Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
„Estijoje Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo pripažintas valstybės vadovu jau gerokai anksčiau ir iš to nebuvo daroma problemos“, – atkreipė dėmesį Seimo pirmininkė.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas dėstė, kad V.Landsbergį tuomet valstybės vadovu laikė visi užsienio valstybių lyderiai. „Net raštišku pavidalu valstybės vadovu jį laikė net užsienio valstybių lyderiai“, – pabrėžė politikas. Pasak jo, jeigu kai kam atrodo, kad valstybė tuo metu neturėjo vadovo, verta diskutuoti apie pačią valstybę.
Piktinosi skuba
Socialdemokratas Algirdas Sysas skundėsi, kad šis projektas pateiktas pernelyg skubiai, paskutinę pavasario sesijos posėdžio dieną. Balsavime jis tikino susilaikysiantis.
„Aš manau, kad mylėt, gerbt, prisimint, regalijas suteikt, viskas tvarkoj, bet istorijos mes neperrašysim. Buvo Aukščiausioji Taryba, daugelis vyresnių čia sėdinčių buvo prie jos, gynė ją, viduj arba lauke, ir mes prisimenam, kokie pavadinimai buvo. Nereikia iškreipti istorijos, todėl aš ir susilaikysiu.
Čia kaip lėtinė liga, o simptomas – paskutinę darbo dieną pateikti tokį įstatymą“, – pasisakė Seimo narys.
Dar prieš projekto pateikimą Seimo pirmininkė tvirtino, kad šis klausimas jau seniai pribrendęs ir parlamento garbės reikalas yra „grąžinti šią skolą“ profesoriui, o premjerė Ingrida Šimonytė opozicijos atstovus paragino nesiginčyti su faktais.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
