Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė opozicijos atstovus paragino nesiginčyti su faktais.
V.Čmilytė-Nielsen: parlamento garbės reikalas šitą skolą grąžinti
Seimo vadovės V.Čmilytės-Nielsen teigimu, klausimas dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui yra Seimo garbės reikalas ir jis turi šią skolą profesoriui grąžinti.
„Matote, reikėjo jau seniai. Aš manau, kad tai yra skola, dalykas, kuris yra mūsų garbės reikalas. Tai yra parlamento garbės reikalas šitą skolą grąžinti“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Projektas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui inicijuotas visų trijų valdančiųjų frakcijų. Jis įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Seimo pirmininkė nesutinka, kad šis klausimas sprendžiamas pernelyg skubiai, nes apie tai jau kalbama ne vienerius metus.
„Yra kalbėta šiuo klausimu, jis tikrai nėra naujas. Aš manyčiau, kad mes labai stipriai vėluojame, priimdami šį sprendimą. Mes kalbame apie visiškai unikalų laikotarpį Lietuvos istorijoje, apie unikalią asmenybę. Simboliška, kad paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną šis pateikimas įvyks“, – įsitikinusi ji.
V.Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad Seime sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos dėl šio projekto nėra, tačiau parlamento vadovė paragino politikus vadovautis ne politinėmis simpatijomis ar antipatijomis, o istoriniu kontekstu.
„Nuomonės, natūralu, yra įvairios. Labai norėtųsi, kad šiandien, priimdama savo sprendimą, opozicija visgi vadovautųsi istoriniu kontekstu, reikšme šio klausimo mūsų valstybei – tiek pagarbos mūsų valstybei, tiek pagarbos V.Landsbergiui, o ne kažkokiomis politinėmis simpatijomis ar antipatijomis“, – kalbėjo ji.
Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.
„Ta pozicija nenustebino, bet visgi aš pabrėšiu, kad šiuo įstatymu nėra bandoma prilyginti prezidentui. Kalbama visiškai ne apie tai, o apie valstybės vadovą. Dėl to teisininkai iš esmės sutaria“, – aiškino V.Čmilytė-Nielsen.
I.Šimonytė: čia yra ginčijimasis su faktais
Premjerė I.Šimonytė kalbėjo, kad vertinant faktus, Seimo nariai turėtų atsiriboti nuo asmeninės nuomonės.
„Jeigu tai būtų bet koks kitas žmogus, ne profesorius V.Landsbergis, mano požiūris į situaciją visiškai nepasikeistų. Negalime sakyti, kad nuo 1990 metų atkūrus nepriklausomą valstybę iki Konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo Lietuva buvo kažkokia šalis be galvos. Šalis turėjo valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė.
Man atrodo, čia yra toks šiek tiek ginčijimasis su faktais. Spėčiau, kad į tą ginčą su faktais dalis žmonių įdeda asmeninį sentimentą ir požiūrį į V.Landsbergį. Man labai gaila, aš labai raginčiau to nedaryti. Bet visus įtikinti to nedaryti, matyt, kad nepavyks“, – apgailestavo ministrė pirmininkė.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
