Teisininkai stebisi tokiu parlamentarų neatsakingumu ir teigia, kad į paskutinio Seimo sesijos posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas reiškia, kad mažiausiai iki rudens piliečiai šios konstitucinės teisės netenka.
Turėjo laiko pasiruošti
Vilniaus universiteto (VU) teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis kalbėjo, kad pernai liepos 30 dieną Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad šių metų liepos 1 dieną oficialiai bus skelbiamas KT nutarimas, kuris pripažįsta dabar galiojantį Referendumo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, mat jis nėra konstitucinis.
„Vadinasi, nuo praeitų metų liepos 30 dienos Seimas ir Vyriausybė turėjo sugebėti spėti padaryti viską, kad šiandien ar rytoj Seimas, išsamiai apsvarstęs, išdiskuskutavęs, balsuotų ir priimtų naują Referendumo konstitucinį įstatymą, kuris turėtų pradėti galioti ir būti taikomas nuo liepos 1 dienos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo E.Šileikis.
Kadangi tai nėra padaryta, E.Šileikio teigimu, konstitucinė santvarka bus esmingai pažeista, nes Konstitucijos 9 straipsnis bus paralyžiuotas, eliminuotas.
Neatsakingas parlamentas
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigė, kad nemažai laiko turėję politikai vieną esminių tautai klausimų paliko likimo valiai.
„Tai yra puikus pavyzdys, kad Seimas, Vyriausybė, Teisingumo ministerija ir visos tos institucijos, kurios turi rūpintis pirmiausiai visuomenės, valstybės reikalais, ilgą laiką, nuo pernai liepos iki dabar, neatkreipė dėmesio ir paliko likimo valiai vieną esminių klausimų – tautos teisę dalyvauti valstybės valdyme“, – laidos metu kalbėjo V.Sinkevičius.
Profesorius pabrėžia, kad jau nuo ketvirtadienio iki rugsėjo Seimo nariai neposėdžiaus, taip pat parlamentarai atostogaus nuo gruodžio 23 iki kovo 10 dienos.
„Penki mėnesiai atostogų. Tai ką veikia Seimas tuo metu, ką veikia Seimo komitetai? Sako, kad buvo rinkimai, formavo naują valdžią. Na, ir kas iš to? Yra pareiga laiku reaguoti į KT nutarimus, o ypač į tokį nutarimą, kurio neįvykdžius laiku viena iš Konstitucijos nuostatų, jog svarbiausi tautos ir valstybės gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, tampa fiktyvia“, – akcentavo V.Sinkevičius.
Teisės eksperto teigimu, atsakomybės galima pareikalauti ir iš buvusio, ir iš dabartinio Seimo.
„Suformuotas prastas precedentas. Ką darytų atsakingas parlamentas? Jis neitų atostogauti, kol nepriimtų referendumo įstatymo. Bet aš manau, kad mūsų parlamentarai, visiškai nekreipdami į tai dėmesio, tuoj pat išsiskirstys ir sakys, kad rugsėjo mėnesį susirinks ir priims įstatymą. Bet tokia praktika yra ydinga“, – pabrėžė V.Sinkevičius.
E.Šileikio teigimu, Konstitucija nereikalauja, kad būtent Vyriausybė teiktų Teisingumo ministerijos parengtą projektą.
„Seimo nariai gali teikti projektą, Respublikos prezidentas taip pat. Nenorėčiau kaltinti vien tik Seimo, nes įstatymų leidyba – ir Vyriausybės, ir prezidento, ir pavienių Seimo narių iniciatyvos“, – kalbėjo profesorius.
Tačiau E.Šileikis kelia klausimą, kokia yra Seimo šios sesijos prioritetų eiliškumo tvarka.
Trečiadienio, paskutinio pavasario Seimo sesijos posėdžio darbotvarkėje yra įtrauktas klausimas dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto, tačiau jo svarstymas siūlomas rudens sesijai. Tai reiškia, kad mažiausiai iki rudens Lietuva gyvens be Referendumo įstatymo – piliečiai negalės organizuoti jokių referendumų.
