Slaptame balsavime parlamentarams buvo išduoti 62 biuleteniai, kai atstatydinti Ž.Pavilioniui būtų reikėję ne mažiau kaip 71 balso „už“. Galutiniai rezultatai buvo tokie: „už“ Ž.Pavilionio atstatydinimą balsavo 56 Seimo nariai, „prieš“ – 5, vienas biuletenis buvo sugadintas.
Slaptame balsavime pasirodė ir keli valdančiųjų atstovai, nors žadėjo jame apskritai nedalyvauti. Laisvės partijos narys M.Matijošaitis neatskleidė, kaip balsavo, tačiau teigė tai daręs vardan demokratijos.
„Ką tik prasilenkėme su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu ir jis sakė, kad aš turbūt būsiu vienintelis, dalyvavęs balsavimuose ir pajuokavo, jog vardan demokratijos. Na, tai taip. Man atrodo, kad yra natūraliai moralu dalyvauti visuose kiek įmanoma balsavimuose. Konkretaus nurodymo nedalyvauti aš negavau“, – žurnalistams sakė M.Matijošaitis.
Savo ruožtu pats Ž.Pavilionis dar prieš slaptą balsavimą kreipėsi į Seimą, pakomentuodamas visus jam išsakytus priekaištus. Seimo salė tuo metu buvo pustuštė, nes beveik visi valdantieji ją paliko vos prasidėjus klausimui dėl konservatoriaus atstatydinimo, taip išreikšdami jam palaikymą.
Pasisakymą pradėjo nuo komandiruotės Sakartvele
Prieš slaptą balsavimą Seime pasisakyti progą turėjo ir pats Ž.Pavilionis. Pirmiausia jis pakomentavo dar anksčiau išsakytus opozicijos priekaištus dėl komandiruotės Sakartvele, kai jis viešai išreiškė paramą šios šalies didžiausiai opozicinei partijai ir tuomet suimtam jos lyderiui.
„Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, jog rėmiau tik „vieną pusę“. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausiai remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimus sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele?
Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta „viena pusė“, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos, ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų „pusė“, nes Sakartvelui be demokratijos šalyje transatlantinių tikslų pasiekti nepavyks, o šie tikslai yra ir visos Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
Tai euroatlantinės politikos abėcėlė, kurią gerai žinome mes visi Lietuvoje, valstybėje, kurioje politinė kairė ir dešinė visuomet dirbdavo vieningai vardan integracijos į ES ir NATO“, – kalbėjo jis.
Seimo URK pirmininkas pabrėžė, kad Tbilisyje visose derybose dalyvavo kartu su ES ir JAV ambasadų atstovais, atitinkamai pasidalinant vaidmenimis ir derinant pozicijas tarpusavyje. Jo teigimu, nors per kelias jo buvimo Sakartvele dienas kompromiso surasti nepavyko, nes šis procesas užtruko net kelis mėnesius, tam tikri rezultatai buvo pasiekti.
„Labai gaila, kad nors Lietuvos opozicinės partijos, kurios mane šiandien kritikuoja, turėjo partinius ir asmeninius ryšius su Sakartvelo valdančiaisiais, nė vienas jų lyderis nepanoro dalyvauti Sakartvelo krizės suvaldymo procese, neparodė iniciatyvos vykti į Tbilisį, ir vietoje to visą dėmesį skyrė mano aktyvaus tarpininkavimo kritikai“, – apgailestavo Ž.Pavilionis.
„Žinoma, tai dar ne pabaiga, greičiau – kelio pradžia, nes susitarimas Sakartvele yra trapus, visos politinės Lietuvos jėgos ir institucijos kartu su partneriais ES ir JAV turi sutelkti jėgas į jo įgyvendinimą, kad galų gale pasiektume visų mūsų bendrą tikslą – Sakartvelo narystę ES ir NATO“, – šią temą užbaigė jis.
Ž.Pavilionis: „Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus“
Prieš balsavimą Ž.Pavilionis kreipėsi į Seimo narius, atsakydamas į opozicijos jam mestus kaltinimus. Jis pasakojo per šias dienas gavęs daug palaikymo iš savo bendražygių abipus Atlanto, kuriuos esą dar kartą pažino būtent sunkiausią valandą, kai yra puolamas.
Seimo URK pirmininkas teigė ypatingą savo pagarbą norintis išreikšti ne tik bendražygiams, bet ir opozicijos atstovams – ne tik tiems, kurie nepasirašė šio kreipimosi, nors, jo žodžiais, patyrė didžiulį spaudimą, bet ir tiems, kurie jį pasirašė.
„Nuo šios dienos mes visi tapome atsparesni ir siunčiame signalą Kremliui, kad šalis, pirmoji sukilusi prieš Sovietų Sąjungą, jos parlamentas, šią laisvę apgynęs prieš 30 metų, niekada nepasiduos ir kovos kol ši laisvė bus įtvirtinta tokiose šalyse kaip Baltarusija, Rusija, o mūsų sąjungininkai – Ukraina, Moldova, Sakartvelas – taps mūsų transatlantinės šeimos dalimi.
Kad palengva mokomės, birželio 19 d. parodė ir opozicijos lyderio S.Skvernelio reakcija į Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos premjero Kanceliarijos vadovo susirašinėjimą. Cituoju opozicijos lyderio pasisakymą: „Jokio komentaro... tokiomis temomis aš nekalbėjau“.
Taigi, tikiuosi, kad nekomentuodami priešiškų specialiųjų tarnybų atakų užsienyje panašius standartus visi kartu taikysime ir Lietuvoje, nereaguosime ir tuo atveju, kai jos paliečia politinius konkurentus“, – kalbėjo URK vadovas.
Ž.Pavilionis paragino slaptame balsavime dėl jo atstatydinimo nedalyvauti ne tik valdantiesiems, bet ir nepasitikėjimo juo procedūrą inicijavusią opoziciją, tokiu būdu parodant, kad „mes, kaip Seimo nariai, politikai, laisvės ir demokratijos šaukliai, davę priesaiką Lietuvai ir Konstitucijai, tokioms Kremliaus atakoms esame ir ateityje visi vieningai būsime atsparūs“.
„Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka. Tačiau turėjau drąsos kartu su savo kolegomis Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų pirmininkais apie tai paskelbti, apsaugoti nuo tolesnių panašių atakų tiek save, tiek sąjungininkus, tiek jus, gerbiami Seimo nariai.
Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys. Žinojau, kad sulauksiu daug kritikos, tačiau kaip mėgsta kartoti kolega ambasadorius Antanas Vinkus – klysti žmogiška, tačiau tai mano asmeninė klaida – iš karto neatpažinti giliai suklastotos, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykdomos „deep fake“ atakos“, – pripažino konservatorius.
Tačiau jis pažymėjo, kad ši klaida taps viso Seimo klaida, „jeigu atskiri Seimo nariai šiai Kremliaus provokacijai šiandien pasiduotų sąmoningai, iš esmės užkibę ant Kremliaus specialiųjų tarnybų provokacijos, kas savaime pasiųstų labai aiškų signalą tiek sąjungininkams, tiems mūsų priešams, kad esame pažeidžiami pačios tautos atstovybėje“.
Pakomentavo ir situaciją dėl vedybų
Ž.Pavilionis pakomentavo ir opozicijos jam išsakytus priekaištus dėl vedybų komandiruotės Berlyne metu. Jis tikino išsamią vizito ataskaitą jau pateikęs Seimo valdybai bei visoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenimis, veikiantiems užsienio ir saugumo politikos srityse.
„O tiems, kurie domisi mano asmeniniu gyvenimu ir tokiu būdu nori pasveikinti mane su antrąja santuoka, galiu dar kartą pasakyti, kad savo sutuoktinei apmokėjau visas kelionės išlaidas iki cento, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateiksiu visus tai įrodančius dokumentus.
Savo ruožtu, santuoka yra įregistruota pagal galiojančius įstatymus, po darbo laiko tarp oficialių susitikimų, visa procedūra truko kelias dešimtis minučių (turiu santuokos registracijos video įrašą, kurio trukmė – lygiai 5 min 40 sekundžių). Jokių vestuvių nešventėme. Medaus mėnesį atidėsime geresniems laikams.
Kalbant rimtai, nors Seimo nario darbui Darbo kodeksas tiesiogiai netaikomas, tačiau bendrieji darbo planavimo principai galioja kiekvienam žmogui, taip pat, kaip ir minimalus darbo laiko režimas, t.y. ir Seimo narys turi teisę į asmeninį laiką po darbo, komandiruotės atveju – po oficialios programos laiko, ką ir padarėme Berlyne“, – aiškino politikas.
Po audringos kalbos Ž.Pavilionis opozicijos lyderiui S.Skverneliui įteikė knygą „Putino troliai“, tvirtindamas, kad jam būtina ją perskaityti.
S.Skvernelis: panašu, kad opozicija balsuos vieningai
Opozicijos lyderis S.Skvernelis antradienį ryte sakė, kad opozicija greičiausiai balsuos vieningai už URK pirmininko atšaukimą iš pareigų. Tačiau jis pripažino, kad tų balsų vis tiek gali nepakakti, nes valdantieji ketina palaikyti savo atstovą.
„Tai tampa problema, kalbant apie mūsų užsienio politiką, bendras pozicijas ir tokie nesusipratimai, istorijos visokios, kurios yra buvę, manau, kad tikrai neprisideda prie mūsų bendrų pozicijų turėjimo“, – aiškino S.Skvernelis.
Valdantieji balsavime nedalyvaus
Konservatorių frakcija sakė pasitikinti savo bendražygiu ir slaptame balsavime, kaip ir kiti valdančiųjų atstovai, nedalyvaus, antradienį ryte pranešė konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tikimės išmintingų rezultatų ir nežaisti į vienus vartus kartu su provokuojančiu Kremliaus režimu. Pasitikime Ž.Pavilionio kompetencija užsienio klausimais ir manome, kad neturėtų būti sukurtas precedentas, kada nedraugiškam režimui provokuojant vienus ar kitus politikus, vėliau jie turėtų sulaukti kažkokios politinės atsakomybės“, – tvirtino ji.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pažymėjo, kad partijoje yra žinoma Ž.Pavilionio retorika ir požiūris tam tikrais klausimais, todėl specifinės diskusijos frakcijoje dėl jo pokalbyje su provokatoriais išsakytų minčių nebuvo. „Tai, kad jis pasirinktas kaip taikinys, įrodo, jog nėra patogus jo kalbėjimas nedemokratinėms valstybėms“, – įsitikinusi konservatorių frakcijos seniūnė.
Jei liks poste, opozicija trauksis iš komiteto
Opozicija siekia atstatydinti Ž.Pavilionį dėl jo pasisakymų pokalbyje su provokatoriais iš Rusijos. Konservatoriui likus poste, du URK priklausantys opozicijos atstovai sako iš jo pasitrauksiantys. Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž.Pavilioniu pasirašė 55 parlamentarai iš valstiečių, socialdemokratų, darbiečių, Lietuvos regionų frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės.
Rusijos pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž.Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Tačiau įrašas paskelbtas birželį.
Vaizdo įraše Ž.Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Anksčiau URK pirmininkas Seimo opozicijos kritikos ir reikalavimo jį atleisti iš pareigų buvo sulaukęs dėl komandiruotės Sakartvele, kai jis viešai išreiškė paramą šios šalies didžiausiai opozicinei partijai ir tuomet suimtam jos lyderiui.
