Iki šiol aukščiausiais rodiklis buvo fiksuotas 2019 metais – 39,7 balo.
„Nors taikyti karantino ribojimai bei galima baimė užsikrėsti per pirmuosius pandemijos metus, tikėtina, neleido itin smarkiai išplisti didesnių susibūrimų reikalaujančioms veikloms, visgi pilietinės veiklos, tokios kaip aukojimas, dalyvavimas vietos bendruomenių veiklose, pasisakymai viešojoje erdvėje, medijose, kreipimasis į valstybės kontroliuojančias institucijas ir pan. sulaukė didesnio aktyvumo nei kada anksčiau per paskutinį dešimtmetį“, – pranešime sakė instituto direktorė ir VU TSPMI dėstytoja Ieva Petronytė Urbonavičienė.
„Apskritai svarbu pastebėti, kad per pernai metus gyventojų dalis, nedalyvaujanti jokiose tirtose pilietinėse veiklose, susitraukė nuo 36 proc. iki 22 proc. Tai – reikšmingas pokytis“, – pridūrė ji.
2020 metais populiariausiomis pilietinėmis veiklomis, įtraukiančiomis daugiausia gyventojų, Lietuvoje išliko aukojimas labdarai ar parama, tai darę teigė 61 proc. apklaustųjų – 22 proc. daugiau nei 2019 metais, taip pat dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (40 proc., 8 proc. teigiamas pokytis per metus) bei dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (39 proc., 13 proc. daugiau nei 2019 metais).
Tarp likusiųjų veiklų santykinai populiaresne išlieka peticijos pasirašymas internetu (23 proc.). 10-20 proc. visuomenės įsitraukimo sulaukia veiklos, susijusios su įstatymo paisymo užtikrinimu, dalyvavimu viešosios erdvės diskusijose, moraliniais ar politiniais motyvais paremtu vartojimu, taip pat peticijos pasirašymas ne internete, įsitraukimas į religinės bendruomenės vykdomą socialinę veiklą arba visuomeninę ar pilietinę kampaniją.
„Aktyvumo pokyčiai greičiausiai gali būti susiję su pernai vykusiais Seimo rinkimais, kurių metu piliečiai turėjo daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose renginiuose bei akcijose, taip pat ir protestų Baltarusijoje palaikymo akcijomis. Tačiau didžioji dalis aktyvumo pokyčio greičiausiai yra susiję su COVID-19 pandemija“, – teigė instituto ekspertas ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.
„Krizinė situacija, viena vertus, mobilizavo visuomenę tiek palaikant žmones, kuriems yra reikalinga pagalba, bendruomenės ribose, tiek ir užsiimant labdara bei aukojant lėšas ar reikalingus daiktus pandemijos suvaldymui. Prie pakitusio aktyvumo galėjo prisidėti ir judėjimo ribojimai – turėdami daugiau laiko leisti namuose, gyventojai dažniau jungėsi į bendruomenines veiklas. Kita vertus, perėjimas prie nuotolinio mokymosi mokyklose padarė labai neigiamą įsitraukimo poveikį mokiniams. Jų pilietinis aktyvumas stipriai sumažėjo ir tai sietina, visų pirma, su institucinio (vykstančio per mokyklas) įsitraukimo mažėjimu“, – sakė jis.
Anot ekspertų, pandemija turėjo įtakos ir savanorystei. Pagal atlikto tyrimo duomenis, pandemijos ir jos metu paskelbtų dviejų karantinų metu savanoriavo 9 proc. Lietuvos gyventojų. Iš šių savanorių tik trečdalis savanoriavo reguliariai (bent kartą per savaitę ar bent kartą per mėnesį).
Daugiausia respondentų savanoriavo retkarčiais, prisidėdami prie tuo metu organizuojamų akcijų.
„Tyrimo duomenys rodo, kad karantino metu itin mažai atsirado naujų savanorių, kurie iki pandemijos neturėjo savanorystės patirties, – sakė VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.
Dauguma pernai savanoriavusių respondentų turėjo priešpandeminę savanoriavimo patirtį: daugiau nei pusė jų teigė, kad per pandemiją savanoriavo tiek pat, kiek ir anksčiau, ir tik mažiau nei penktadalis nurodė, kad pradėjo savanoriauti mažiau nei per pandemiją.
Anot ekspertės, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad 36 proc. tų respondentų, kurie nesavanoriavo 2020 metais, bet yra savanoriavę anksčiau (iš viso jie sudarė 18 proc. apklaustųjų), teigė, kad nustojo savanoriauti per pandemiją.
Instituto teigimu, bendrajame pilietinės galios indekse pozityvų aktyvumo pokytį atsveria stebėtas per metus sumenkęs iki tol per penkerius metus sparčiai išaugęs gyventojų pilietinės įtakos jausmas.
Pandemijos metais visuomenės akyse krito visų apklausoje prašomų įvertinti grupių įtaka viešųjų sprendimų priėmimo procesui (atskirų nacionalinių ir vietinių valdžios institucijų, žiniasklaidos, verslininkų ir kitų), tačiau labiausiai menkusi įtaka – nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių.
Pilietinės įtakos suvokimo indekso vidutinė reikšmė per metus nukrito nuo 61,2 balo iš 100 galimų iki 55,7 balo. Vis dėlto, net ir sumenkęs, šis pilietinės įtakos suvokimas išlieka pakankamai aukštas žvelgiant į ilgesnę perspektyvą nuo 2007 metų, grąžinantis mus į 2016 metų lygį.
Likusios dvi pilietinės galios indekso dimensijos – potencialus pilietinis aktyvumas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas – per 2020 metus kito nedaug.
Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Tokią apklausą 2020 metų tyrimui šių metų kovo 16 – balandžio 9 dienomis atliko bendrovė „Eurointegracijos projektai“, telefonu apklaususi 1054 vyresnius nei 16 metų Lietuvos gyventojus.
Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvos pilietinės galios indeksą Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.
