Kol prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau augina palaikymą, premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas pirmą kartą tapo neigiamas.
Nematyti pokyčiai
Birželio 9-18 dienomis „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį juos laimėtų opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), jau antrą mėnesį iš eilės išlaikanti pirmąją partijų reitingų lentelės poziciją.
Gegužę už šią partiją savo balsą būtų atidavę 16,2 proc. apklaustųjų, birželį – 15,1 proc.
„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys pastebi, kad valstiečių vertinimas per mėnesį nepasikeitė. „Jie turi savo elektoratą, kuris iš inercijos, be jokių įvykių juos palaiko“, – teigė jis.
Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) palaikymas toliau mažėja – birželį partija nukrito iš antros į trečią populiariausių Lietuvos partijų poziciją. Palaikymas šiai partijai per mėnesį sumenko 3 proc., nuo 14,8 proc. gegužę iki 11,8 proc. birželį.
„Didžiausias pokytis – Tėvynės sąjunga (TS-LKD, – aut.), atsidūrusi trečioje vietoje. Net nepamenu, kada apklausose buvo toks rezultatas. Antroje vietoje yra buvę, bet kad trečioje – tiesiog nepamenu“, – kalbėjo V.Gaidys.
Toliau auga Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) palaikymas – birželį LSDP šoktelėjo iš trečios į antrąją reitingų lentelės poziciją. Per mėnesį palaikymas šiai partijai išaugo 3,1 proc.: gegužę už šią partiją būtų balsavę 10,2 proc., birželį – 13,3 proc.
„Matomas palaikymo augimas – tai yra tendencija. Nuo balandžio padvigubėjo. Siečiau tik su Vilija Blinkevičiūte, daugiau jokių įvykių, susijusių su partija, nematau“, – teigė sociologas.
Liberalų sąjūdžio palaikymas išlieka stabilus – gegužę šią partiją palaikė 6,2 proc., birželį – 6 proc. respondentų. Nors liberalai – valdančioji partija, palaikymą išlaiko stabilų.
„Liberalų elektoratas pagal struktūrą anksčiau buvo jaunesnis, dabar – tarp 30-40 metų. Su aukštuoju išsilavinimu, aukštesnių pajamų, gyvena Vilniuje“, – įvardijo V.Gaidys.
Penktoje lentelės pozicijoje išlieka Darbo partija, jos palaikymas kito nežymiai – nuo 4,4 proc. gegužę iki 5,2 proc. birželį.
„Darbo partija išlieka daugiau mažiau stabili. Už ją balsuotų tautinės mažumos, bedarbiai, priešpensinio amžiaus rinkėjai, kurie gali prarasti darbą“, – teigė sociologas.
Toliau lentelėje rikiuojasi Laisvės partija, už kurią gegužę savo balsą būtų atidavę 3,5 proc, birželį – 2,9 proc.
„Laisvės partiją palaikytų 2,9 proc. apklaustųjų nuo visų gyventojų, bet nuo balsuojančiųjų – 5 proc., todėl partija yra prie kartelės ribos. Stebima tam tikra mažėjimo tendencija – vis dėlto tai valdančioji partija. Pagal mūsų duomenis partiją palaiko jaunimas, ypač studentai“, – kalbėjo V.Gaidys.
Už naują lyderį išsirinkusią Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP) gegužę savo balsą būtų atidavę 3,1 proc., birželį – 2 proc. apklaustųjų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) lieka paskutinėje lentelės pozicijoje su 0,8 proc. palaikymu birželį, kada gegužę už šią partiją būtų balsavę 1,3 proc. respondentų.
Už kitą partiją būtų balsavę 1,3 proc. apklaustųjų, 15,1 proc. nebalsuotų, 24,9 proc. nežino, už kurią partiją balsuotų.
Kas lėmė pokyčius?
Vertindamas partijų palaikymo pokyčius V.Gaidys svarstė, kad konservatorių partijos populiarumo kritimą galėjo nulemti trys veiksniai.
„Pirmasis veiksnys – TS-LKD yra valdančioji partija. Beveik nebūna, kad augtų valdančiosios partijos reitingas. Tai yra universalus dalykas.
Antrasis veiksnys – gana intensyvūs debatai dėl vakarietiškų vertybių, dėl partnerystės. Matosi, kad partijos viduje nėra ypatingos vienybės, matyt, ir elektorate nėra vienybės šiuo klausimu.
Trečiasis veiksnys – konfrontacija su prezidentu, kartais dėl sunkiai suprantamų dalykų, atstovavimo. Turint omeny, kad prezidentas Lietuvoje renkamas tiesiogiai, jis turi tokias savybes, kad daugumai įtinka – visi prezidentai Lietuvoje buvo su aukštais reitingais“, – konservatorių kritimą įvertino V.Gaidys.
V.Gaidžio teigimu, tokį žemą reitingą konservatoriai turėjo 2016 metais – 2017 metų pradžioje, tačiau vėliau, būdami opozicijoje, gana greitai vėl užsiaugino populiarumą.
Tuo metu kalbėdamas apie palankiausiai šiuo metu vertinamą ir stabilų reitingą išlaikančią LVŽS sociologas teigė, kad toks valstiečių įvertinimas – iš inercijos.
„Tai nėra „gilus“ reitingas. Valstiečių partijoje matomos organizacinės krizės, o ir partijos vadovas turi gana žemą reitingą. Manau, kad labai nesunkiai reitingas gali žemėti – praktiškai tai priklausys nuo socialdemokratų partijos. V.Blinkevičiūtė ganėtinai reikšmingai jų reitingą ištraukė, bet jeigu pati partija nuveiktų kažką su savo struktūra, jis dar augtų“, – svarstė sociologas.
Anot jo, socialdemokratų reitingas dar turi erdvės augti – partija galėtų susirinkti valstiečių, Darbo partijos, socialdemokratų darbo partijos elektorato balsus. V.Gaidžio teigimu, panašų reitingą socialdemokratai fiksavo tik 2018 metų balandį.
Palankiausiai vertinami politikai
Pirmą kartą nuo reitingų pradžios fiksuojamas neigiamas Ingridos Šimonytės vertinimas – birželį vertinančių neigiamai respondentų buvo daugiau negu teigiamai. Birželį neigiamai premjerę vertino 41,6 proc., teigiamai – 39,8 proc. respondentų.
Vis dėlto, V.Gaidys tokio rezultato nesureikšmina.
„I.Šimonytė buvo reitinguojama dar 2009 metais, kai buvo ministrė, tačiau ji turėjo teigiamą reitingą net giliausios krizės laikotarpiu, kai konservatoriai buvo valdančioji partija. Buvo labai sunkus laikas, bet ji buvo vertinama teigiama“, – prisiminė V.Gaidys.
Jo teigimu, nors pirmą kartą fiksuojamas nedidelis I.Šimonytės vertinimo minusas, iš esmės premjerės reitingas lieka stabilus, keičiasi paklaidos ribose, nepaisant to, kad TS-LKD reitinge matoma mažėjimo tendencija. V.Gaidžio manymu, problema susijusi su I.Šimonytės Vyriausybe.
„Iš 14 ministrų tik du turi teigiamą įvertinimą, didelė dalis nežinomų žmonių, visuomenė apie juos neturi nuomonės. Ten yra problemos, Vyriausybės reitingas irgi neigiamas, tačiau pati I.Šimonytė yra stipri – 40 proc. ją vertina palankiai“, – kalbėjo sociologas.
Teigiamai vertinami krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (30 proc. vertina palankiai, 25,2 proc. nepalankiai, 44,8 proc. neturi nuomonės) ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (33,4 proc. vertina palankiai, 32,8 nepalankiai, 33,8 proc. neturi nuomonės)
V.Gaidys pastebi, kad atvirame klausime, be paruoštų alternatyvų – „Kokie Lietuvos visuomenės veikėjai, Jūsų nuomone, geriausiai atstovauja Jūsų interesams?’, I.Šimonytė yra antra po prezidento Gitano Nausėdos.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau išlieka palankiausiai vertinamu politiku Lietuvoje. Gegužę G.Nausėdą palankiai vertino 61,4 proc. apklaustųjų, birželį – 63,1 proc.
„Svarbu tai, kad jį teigiamai vertina visos gyventojų amžiaus grupės, tame tarpe – ir konservatorių rinkėjas“, – teigė V.Gaidys.
Vis dėlto, prezidentas vis dar susirinkinėja išbarstytą palaikymą, mat prieš koronaviruso krizę G.Nausėdos teigiamas vertinimas siekė ir 82 proc.
„G.Nausėdai didžiulį minusą, didelę nesėkmę atnešė karantinas, kada jis, kaip prezidentas, nebuvo matomas – nei kur važinėjo, nei susitikinėjo, kas buvo įprasta, laukiama iš prezidento. Faktiškai metus laiko jo nebuvo. Jis bandė skatinti dėl skiepijimosi, bet tai buvo ne tai, ko reikėjo iš mūsų prezidento. O dabar jau antrą ar trečią mėnesį matoma tam tikra prezidentinė veikla“, – kalbėjo sociologas.
Praėjusį mėnesį į antrą populiariausių šalies politikų poziciją išsiveržusi socialdemokratų lyderė V.Blinkevičiūtė šią poziciją išlaiko ir birželį – gegužę politikę teigiamai vertino 49,7 proc., birželį – 49 proc.
„Praėjusi apklausa buvo vykdoma, kada ją išrinko partijos pirmininke, ji visą laiką buvo matoma. Praėjo mėnuo, reitingas toks pats – reiškia, ji turi savyje potencialą.
Tačiau skirtingai negu G.Nausėdos, jos reitingas yra ne prezidentinis – yra gyventojų grupės, kurios ją vertina neigiamai. Jaunimas vertina neigiamai, Tėvynės sąjungos, Laisvės partijos elektoratas vertina neigiamai. Teigiamu vertinimu išsiskiria rajonų centrai, kaimas, pagyvenę žmonės, pensininkai, moterys, žmonės, kuriems reikia daugiau socialinės paramos“, – pastebėjo jis.
V.Gaidys išskiria ir itin aukštą Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio reitingą, siekiantį 43 proc. Anot jo, pastaruoju metu stebimas palaikymo augimas, dabartinis vertinimas – aukščiausias nuo praėjusių metų.
„Kaune jo reitingas siekia 71 proc. – čia jis yra vertinamas aukščiau negu Lietuvoje vertinamas G.Nausėda. Neigiamai V.Matijošaitį vertina Vilnius, Tėvynės Sąjungos rinkėjai“, – teigė V.Gaidys.
