Tai parodė bendrovės „Vilmorus“ birželio 9–18 dienomis atlikta reprezentatyvi apklausa.
Dar balandį partijų rikiuotės priekyje buvusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai praėjusį mėnesį populiarumu nusileido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, o dabar buvo nustumta į trečiąją vietą.
Jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, už konservatorius balsuotų 11,8 proc. rinkėjų.
Atotrūkis nuo pirmaujančių valstiečių (15,1 proc.) jau nemažas, negana to, dešiniuosius pralenkė ir pastaruoju metu tarsi naują kvėpavimą įgavę socialdemokratai (13,3 proc.).
Nuosekliai retėja ir valdžios postų turinčios Laisvės partijos rėmėjų gretos, iš valdančiųjų tik Liberalų sąjūdžiui pavyksta stabiliai laikytis ketvirtojoje vietoje.
Kad ir kaip būtų, dešiniesiems tik daugiau kaip pusmetį pabuvus valdžioje, jau yra ženklų, jog politinė švytuoklė vėl slenka į kairę.
Greičiausiai tam įtakos turėjo ir kai kurie nepakankamai ryžtingi Vyriausybės veiksmai, ir bandymai priimti visuomenėje itin prieštaringai vertinamus įstatymus, ir aršios konservatorių kaktomušos su gana populiariu prezidentu Gitanu Nausėda, ir šiek tiek suaktyvėjusi opozicija, ir pastarojo meto „šeimos gynėjų“ akcijos, per kurias buvo pliekiamas politinis elitas, o valdžia raginama atsigręžti į paprastą žmogų.
Tiesa, kalbėti apie esminį nuotaikų lūžį gal būtų ir ankstoka.
Mat net 40 proc. respondentų pareiškė, jog Seimo rinkimuose nedalyvautų arba dar nežino, už ką balsuotų. Todėl šie apklausos rezultatai partijoms yra savotiškas orientyras koreguojant savo veiklą ir mezgant ryšį su besiblaškančiais tarp įvairių politinių srovių žmonėmis.
Tai, kad valdančiųjų populiarumas menksta, parodo ir gyventojų požiūris į vienokius ar kitokius postus užimančius veikėjus.
Antai konservatorių vedlys užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsidūrė tarp trijų nemėgstamiausių politikų.
Susumavus palankias ir nepalankias nuomones jis surinko net minus 31,9 proc.
Pagal šį rodiklį prasčiau vertinami tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (–52,8), ir Laisvės partijos vadovė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (–42,1).
Ypač sumenko kito „laisviečių“ lyderio Remigijaus Šimašiaus populiarumas. Matyt, daugelis žmonių neigiamai įvertino netikėtą ir keistą Vilniaus mero pareiškimą nesiekti dar vienos kadencijos, nors pats politikas, ko gero, tikėjosi kitokios reakcijos.
Per mėnesį dalį savo gerbėjų išbarstė ir neblogus reitingus turinti liberalų lyderė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Bene pirmą kartą Vyriausybės vadovė surinko daugiau nepalankių vertinimų nei palankių.
Beje, apklausos dalyviai taip įvertino daugumą apklausos dalyvių teismui pateiktų veikėjų, ir tik šešių iš jų įvertinimai su pliuso ženklu.
Užtat mėnuo po mėnesio auga su vadinamaisiais atstumtaisiais ar nuskriaustaisiais flirtuojančio prezidento G.Nausėdos populiarumas, o vertinančiųjų jo veiklą nepalankiai mažėja.
Negana to, dabar net 16,1 proc. gyventojų mano, kad būtent šalies vadovas geriausiai atstovauja jų interesams.
Šioje lentelėje prezidentas gerokai lenkia tiek premjerę I.Šimonytę (10,4 proc.), tiek naująją Socialdemokratų pirmininkę europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę (7,2 proc.).
* Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
