Rainiuose penktadienį pagerbdama sovietų režimo nukankintus ir nužudytus politinius kalinius, ji akcentavo, kad tiek nacistinis, tiek ir sovietinis režimai savo ideologijose turėjo „teisingo žmogaus“ vaizdinį.
Abu režimai (...) savo ideologijoje turėjo „teisingo žmogaus“ vaizdinį, norėjo, kad visi žmonės būtų pagal kažkokią schemą, pagal „teisingą“ galvojimą, matymą, pagal „teisingą“ supratimą. Toks noras priveda prie žiaurių dalykų, ypač jei sugebi pasinaudoti žmonių širdyse susikaupusiu kažkokiu pykčiu, galbūt nusivylimu ar kitomis blogomis emocijomis, sugebi juos patraukti į savo pusę, rasti galbūt ir vietinių kolaborantų, kas buvo ir vienu, ir kitu atveju“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.
Anot jos, visos šios tragedijos mums yra „labai aiškus priminimas, kad negalime leisti pykčiui išsikeroti“, nes bandymas tai ignoruoti ar nuvertinti atveda prie tragedijų.
„Paskui, kaip matome, tai virsta beprasmėmis žmonių aukomis ir niekas negali atsakyti, kodėl. Manau, kad tai yra priesakas mums, kurie čia esame, kurie kartu gyvename, auginame savo vaikus – nė vienas nesame geresnis už kitą žmogų. Niekuo. Manau, tai yra pagrindinė taisyklė, kuria turėtumėme vadovautis“, – sakė premjerė.
Be Žudynių Rainių miškelyje aukoms pagerbti skirto renginio I. Šimonytė penktadienį taip pat dalyvauja bendroje maldoje Rainių koplyčioje, lankosi Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje. Vizito metu numatytas jos susitikimas su buvusiu partizanų ryšininku Albinu Kęstučiu Bersėnu, apsilankymas Ariogalos partizanų bunkeryje Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietėje.
Trečiadienį premjerė lankėsi Gargžduose, kur buvo minimos 80-osios Holokausto metinės. Šiame mieste 1941-ųjų birželio 24-ąją vokiečių gestapo, saugumo ir policijos pareigūnai sušaudė 200 vyrų, beveik visi jie buvo žydų tautybės. Šios žudynės buvo pirmosios masinės žydų žudynės Lietuvoje.
