Ginčas dėl naudojimosi kraštovaizdžio draustinyje esančiu ežeru kilo seniai. Mat viena iš aštuonių šio vandens telkinio bendrasavininkių dar 2005 m. pradėjo teikti kaimo turizmo paslaugas.
Paežerėje esančios sodybos 86 metų šeimininkė įsirengė užtvarą ir užtvėrė paežere besidriekiantį kelią. Pinigai iš poilsiautojų buvo imami ne tik už mašinų parkavimą asfaltuotoje aikštelėje, bet ir už sustojimą miške, stovyklavimą paežerėje.
Šeima jaučiasi nesaugiai
Kitus bendrasavininkus papiktino, kad apsukri pensininkė ėmė pardavinėti ir leidimus žvejybai.
Į netoli Šiaulių esančią Širvos ežero pakrantę plūdo šiauliečių minios, todėl nuolatinis šurmulys ir erzelys įsipyko kitiems vandens telkinio bendrasavininkams.
Vienai šeimai teko ypač didelis išbandymas, mat kelias į paežerę driekiasi per jų sodybos kiemą. Ne visi poilsiautojai važinėja saugiu greičiu, todėl sodybos gyventojams kyla ir grėsmė dėl saugumo.
Nepatenkintiems žmonėms su kaimyne nepavyko susitarti gražiuoju, nepadėjo raštai policijai, aplinkosaugos pareigūnams, todėl kilusį ginčą teko išnagrinėti teismui. Tiesa, bylinėtis ryžosi tik viena šeima, o kitos tik liudijo per teismo procesą.
Piktinosi stovyklautojų elgesiu
Į teismą kreipusis šeima ir kiti bendrasavininkai tikino, kad nerimą kelia unikalaus vieno iš 7 ežerų būklė. Mat visi bendrasavininkai, išskyrus kaimo turizmu užsiimančią moterį, riboja veiklą.
Ieškovas ir liudytojai piktinosi, kad nuolat teisės aktus pažeidžia tiek pati atsakovė, tiek jos įsileisti poilsiautojai. Žerti priekaištai dėl netvarkingo eismo, triukšmo, greičio viršijimo ir t.t.
Pasak gyventojų, į stovyklavietę suvažiuoja gerokai daugiau poilsiautojų nei telpa aikštelėje, o dalis atvykėlių mašinas statosi pakrantėje, ant miško paklotės.
Miestiečiai šiukšlina, dergia pakrantes, nes nepakanka šiukšliadėžių, o sodyboje įrengtas vos vienas lauko tualetas. Negana to, nėra net valymo įrenginio, kuris išvalytų tokį kiekį nuotėkų.
Kratėsi mestų kaltinimų
Kaimo turizmo verslu užsiimanti pensininkė ir jos atstovai tikino, kad nepažeidžia jokių teisės aktų, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Jų įsitikinimu, nebuvo padaryta nieko neleistino, jokios žalos nei bendrasavininkams, nei gamtai neužfiksuota.
Pasak stovyklavietėje šeimininkaujančios šeimos, pakrantė yra prižiūrima, stebima per įrengtas kameras, bet svečiai nesekami.
Atsakovė teigė, kad valčių nenuomoja, o peržiūrėti poilsiautojų atsivežtus krepšius neturi teisės.
Surengė išvažiuojamąjį posėdį
Ši painoka byla teisėjui Jonui Stubriui pateko praėjusių metų spalį. Teisėjui buvo aiškios ne visos aplinkybės, todėl jis surengė išvažiuojamąjį posėdį ir pats nuvyko apžiūrėti paežerės ir susipažinti su situacija.
Surinktais duomenimis, iš atvykėlių buvo imamas 1 euro mokestis už kiekvieną poilsiautoją arba 4 eurai už įvažiavusią mašiną. Per sezoną sodybos šeimininkė galėjo susirinkti apie 6 tūkstančius eurų.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas pripažino, kad nė vienam Širvos ežero bendraturčiui nedraudžiama naudotis vandens telkinio ištekliais ir užsidirbti, bet būtina paisyti ir kitų bendrasavininkų interesų.
Pažymėta, kad padalinti ežero neįmanoma, todėl liko viena išeitis – nustatyti visiems vienodą naudojimosi tvarką.
Visiems – vienodos teisės
Teismas nusprendė, kad visi atsakovės ūkinė veiklos nereikia nei suvaržyti, nei uždrausti, bet privaloma apriboti, kad nepažeistų kitų bendraturčių teisių.
Kaimo turizmo paslaugą teikiančiai pensininkei uždrausta išduoti jos sodybos lankytojams bet kokios formos leidimus žvejoti ir naudotis bet kokiomis vandens transporto priemonėmis ežere, jei nėra visų ežero savininkų rašytinės formos susitarimo.
Teismas įpareigojo atsakovę, riboti atvykstančių prie ežero lengvųjų transporto priemonių skaičių – leisti mašinas parkuoti tik asfaltuotoje ir tam pritaikytoje aikštelėje.
Be to, nustatyta Širvos ežero savininkų naudojimosi ežeru bendra tvarka: vandens telkinyje teisę žvejoti turi tik minėto ežero savininkai ir jų atstovai pagal įstatymą. Kitų trečiųjų asmenų žvejyba ežere laikoma neteisėta.
Nė vienam ežero savininkui neleista išduoti leidimų tretiesiems asmenims plaukioti bet kokiomis vandens transporto priemonėmis, išskyrus pačius savininkus ir jų atstovus.
Visi bendrasavininkai įpareigoti rūpintis ežero švara ir tvarka aplink jį bei užtikrinti apsaugą nuo bet kokios taršos.
Priteisė bylinėjimosi išlaidas
Ieškinį atmesti prašiusiai ir kaltės nepripažinusiai pensininkei priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylą pralaimėjusi pusė įpareigota sumokėti 944 eurus bylinėjimosi išlaidų. Tiesa, tai padaryti reikės per 10 mėnesių.
Gali būti, kad šis sprendimas – dar ne pabaiga. Mat dar galima teikti skundą aukštesnės instancijos teismui.
