Tačiau ne visi Vyriausybės sprendimą numatyti išimtis vos dviem dienoms vadina logišku – teigiama, kad ne visi šalies gyventojai įdėmiai seka reikalavimų pokyčius, todėl gali kilti konfliktų, be to, taikyti karantino išimtis gali būti pavojinga.
Kas keičiasi?
Vyriausybės sprendimu birželio 23-24 dienomis atvirose erdvėse vyksiančiuose renginiuose iš anksto nebus reikalaujama įsigyti el. bilietų bei leidžiama ne tik sėdėti, nebus ribojamas dalyvių skaičius, tačiau kaukių dėvėjimas išliks privalomas.
Taip pat atsisakyta siūlymo leisti Joninių renginiuose prekiauti maistu ir gėrimais – tai, kaip ir kitų paslaugų teikimas jų metu, liks draudžiama.
Kils konfliktų?
Seimo narys, buvęs sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga teigė Vyriausybės sprendimą vertinantis dvejopai. „Klausimų kelia tos dvi dienos – jeigu jau matome, kad situacija yra pakankamai gera, kam žaisti su tomis dviem dienomis? Nes tada žmonės gali sakyti, jog turi šeimos šventę, vestuves ar miesto šventę – kam tas Jonines išskirti?“, – „Žinių radijo“ laidoje svarstė A.Veryga.
Anot jo, karštas oras leidžia tokių ribojimų švelninimą, todėl logiškiau būtų jau nuo Joninių, nelaukiant liepos mėnesio, priimti bendrus atlaisvinimo sprendimus. „Matyt, būtų buvę paprasčiau ir geriau Vyriausybei apsispręsti dėl kažkokio ilgalaikiškesnio sprendimo, nedaryti dviejų dienų“, – įvertino A.Veryga.
Parlamentaras įsitikinęs, kad ne visi žmonės įdėmiai seka naujienas apie karantino reikalavimų pokyčius, todėl gali būti daug nesusipratimų, o ir prižiūrėti tų reikalavimų laikymąsi nebus labai paprasta. „Jei bus reikalavimas dėvėti kaukes, tai su žmonėmis, kurie nelabai seka situaciją, galvojantiems, kad lauke lyg ir nebereikia kaukių, matyt, bus visokių nesusišnekėjimų ir konfliktų“, – prognozavo parlamentaras.
A.Verygos teigimu, keistai atrodo ir renginių metu neleidžiama prekyba maistu ir gėrimais, kada lauko kavinėse, laikantis tam tikrų reikalavimų, tokia prekyba yra leidžiama.
Valstietis svarstė, jog Joninių šventimas gali tapti išbandymu, jeigu šventimas persikels į uždaras erdves, kita vertus, anot jo, vasarą virusui išgyventi sudėtinga.
Vis dėlto, A.Veryga pastebi, kad išimtis daryti yra pavojinga, nes vėliau pasipila lavina tokių pačių reikalavimų iš kitų asmenų, renginių organizatorių ir panašiai.
„O koks tada argumentas kitam renginiui, atlaidams ar miesto šventei, kurių irgi ilgai nebuvo ir žmonės pasiilgę? Joninės – ne vienintelė šventė, jų bus daug, pačių įvairiausių. Tad kaip elgsis Vyriausybė?“, – svarstė A.Veryga.
Tuo metu vertindamas bendrą koronaviruso situacijos Lietuvoje perspektyvą A.Veryga teigė, jog yra viltis, kad didelė dalis gyventojų iki rudens įgaus imunitetą, tačiau išlieka ir rizikų.
„Vasara bus kritinis laikas, ar bus pasiekta 70 proc. paskiepytų gyventojų iki rudens. Jei tai bus tik rugsėjį, manau, tikrai vėl turėsime bangą ir vėl turėsime problemų, nes tik pusė vyriausių žmonių yra pasiskiepiję“, – įvertino jis.
Klausimai dėl veido kaukių
Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys teigė, kad šis sprendimas dėl Joninių priimtas todėl, kad tokį nutarimą Vyriausybė galėjo priimti greitai, neišklausiusi ekstremalių situacijų komisijos.
„Dvi dienos išskirtos todėl, kad būtent dėl šito Vyriausybė galėjo apsispręsti greitai. Vyriausybės posėdžio metu, neabejoju, bus priimti kiti (atlaisvinimo – aut.past.) sprendimai, kurių bus daugiau, bus numatytos datos viso šio kelio“, – paaiškino parlamentaras.
„Tai nėra išskyrimas – tai noras šiek tiek palengvinti žmonėms gyvenimą“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė negalintis atsakyti, kada šalies gyventojai galės nusiimti apsaugines veido kaukes, tačiau, anot jo, tokiu karštu oru jau verta pradėti galvoti apie jų naudos ir žalos santykį.
„Viliuosi, kad nuo liepos 1 tai įvyks. Juo labiau, kad kai kalbame apie kaukes, manau, kad vien dėl karščių jau laikas (atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo – aut.past.), nes nėra lengva kvėpuoti karštyje.
Pradėjus vertinti naudos ir žalos santykį, manau, kad kaukes prie tokių karščių reikėtų leisti nusiimti net ir uždarose patalpose, galbūt išlaikant atstumus tarp žmonių“, – svarstė Seimo narys.
Anot jo, sergamumui mažėjant, Italija ir kitos šalys atsisako kaukių dėvėjimo prievolės. „Tos kaukės turbūt ir liks rekomendacinio pobūdžio, bet ne privalomos“, – kalbėjo L.Slušnys.
Paklaustas, ar Vyriausybė dar nevėluoja su tokiais sprendimais, L.Slušnys teigė, kad dar neseniai koronaviruso skaičiai buvo blogi.
„Jeigu pažiūrėtume į tai, ką sako sveikatos sistemos ekspertai, kurie konsultuoja (Vyriausybės narius – aut.past.), jų požiūris yra daug griežtesnis, ir Vyriausybė praktiškai visada priima lengvesnius variantus negu rekomenduoja ekspertai.
Ekspertai iškelia tas lubas labai aukštai, kaip reikia saugotis. Jei vadovautumėmės ekspertų išvadomis, tai dar ir su kaukėmis turėtume likti“, – teigė L.Slušnys
Palanki situacija
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas, epidemiologas Alvydas Laiškonis įsitikinęs, kad Vyriausybės priimtiems laisvinimams situacija yra palanki.
„Manau, kad Vyriausybė ir ekspertų komisija priėmė nutarimą leisti organizuoti Jonines atsižvelgdami į tai, kad vis dėlto žmonės bursis, ieškos galimybių tą šventę švęsti, kadangi ir oro sąlygos, ir epidemiologinė situacija yra palankios“, – įvertino A.Laiškonis.
Profesorius svarstė, kad nors Lietuvoje paskiepyti tik kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o 70 proc. iki Mindauginių greičiausiai nepasieksime, tačiau, anot jo, į Joninių renginius garbingo amžiaus gyventojai greičiausiai nevyks, todėl ši šventė turėtų praeiti sėkmingai.
„Žmonėms būdingas didelis psichologinis nuovargis, reikia leisti nors kokią šventę, kad jiems būtų lengviau“, – kalbėjo A.Laiškonis.
