Jaunuolio poelgis buvo ypač drąsus ir prasmingas – birželio 23 dieną išgirdęs per radiją apie Nepriklausomybės atkūrimą ir sukilimo pradžią, jis mėgino iškelti Lietuvos trispalvę ant dabartinio Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje.
1940 metais atėjus sovietiniams okupantams, šiame pastate veikė Taupomųjų kasų rūmai.
Aktyvus visuomenininkas, jūrų skautas, studentų korporacijos „Jūra“ narys V.Rudminas atsiliepė į sukilėlių raginimus kelti mieste tautines vėliavas.
Studentas norėjo iškelti vėliavą ten, iš kur ją galėtų pamatyti kuo daugiau žmonių – užlipo ant vieno aukščiausių statinių Laisvės alėjoje stogo.
Keliantį vėliavą V.Rudminą mirtinai sužeidė sovietų paleisti šūviai.
Jaunuolis kelias savaites buvo gydomas Raudonojo Kryžiaus ligoninėje – jo širdis sustojo 1941 metų liepos 14 dieną.
Trečiadienį studento žygdarbis buvo įamžintas – jį primins atminimo lenta ant savivaldybės sienos.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities pirmininko pavaduotojas majoras Gediminas Reutas, parlamentą lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis gynęs tuometis Šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus, buvęs Seimo narys Rytas Kupčinskas, kiti žinomi žmonės.
1941 metų birželio 23 dieną Kaune buvo paskelbta Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija.
Minint sukilimo metines, buvusioje laikinojoje sostinė trečiadienį nuo pat ryto vyko daug renginių.
Po miestą buvo surengtas pažintinis žygis – aplankytas Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio kapas Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje, buvusi Centrinė telefono-telegrafo stotis E.Ožeškienės gatvėje, Pelėdų kalnas, Petro Vileišio tiltas, kurį apsaugojęs nuo sovietų rengto susprogdinimo žuvo sukilimo dalyvis Juozas Savulionis.
Taip pat Aleksoto apžvalgos aikštelėje aplankytas kryžius 1941 metų sukilimo dalyviams atminti, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje esanti Tautos garbės alėja, kiti reikšmingo objektai – žinoma, nebuvo pamirštas ir S.Daukanto gatvėje esantis istorinis Kauno radiofonas, kuriame buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas.
Po pietų nuo kryžiaus Aleksoto apžvalgos aikštelėje iki Vytauto Didžiojo tilto žygiavo inscenizuota sukilėlių kolona, iš ten nuvykusi padėti gėlių į Petrašiūnų ir Panemunės kapines.
Sukaktis nuo 18 valandos paminėta ir Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams.
1941 metų birželio 23 dienos Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo deklaraciją perskaitė Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius, kalbėjo vieno sukilimo Kaune vadovų pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko duktė Laura Mačiokaitė-Janušauskienė, istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis, žurnalistas ir rašytojas Vidmantas Valiušaitis.
Taip pat nuskambėjo šaulių priesaika, vyko jaunųjų šaulių pasižadėjimo iškilmės, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, aidėjo LŠS Garbės sargybos kuopos salvės.
Minėjimą rengė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyrius“Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubas, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyrius, Asociacija „Retromobile“.
1941 metų Birželio sukilime, skirtingais duomenimis, dalyvavo nuo 15-20 tūkst. iki 100 tūkst. žmonių, žuvo nuo 700 iki 4 tūkst. laisvės kovotojų.
Sukilimas išplito po visą kraštą kaip atsakas žiaurioms sovietinių okupantų represijoms, siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
