Politikos ekspertų teigimu, politiniai „atskilėliai“ dažniausiai neturi ateities, be to, kairiųjų partijų niša jau užimta kitų trijų partijų, turinčių ryškesnius lyderius.
Rimtos ambicijos
Šeštadienį sostinėje vykusio suvažiavimo metu slaptame balsavime 120 partijos narių palaikė J.Pinskaus kandidatūrą, 50 balsų – Gedimino Kirkilo. J.Pinskus paklaustas, ar po kitų metų Seimo rinkimų įsivaizduoja, jog partija turės frakciją parlamente, teigė, jog galvoja apie „labai rimtą jėgą“.
„Matot, blogas tas kareivis, kuris nenori būt generolu. Jeigu mes apie tai negalvotume, jeigu to nesiektume, tai tada nėra ko eit, tai aišku, kad įsivaizduojame – ir ne tik frakciją, o labai rimtą jėgą, nes visų viltis yra didžiulė, pagal žmonių nuotaikas“, – BNS sakė J.Pinskus.
Politinė išdavystė
Nors buvusiems bendražygiams – Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), išsirinkusiems naują lyderę, pavyko pakelti savo reitingą, politologas Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui lrytas.lt teigė nemamantis, kad socialdarbiečiams Seimo rinkimų metu pavyktų perkopti 5 proc. kartelę.
„Patys socialdemokratai dabar gilioje duobėjė, o čia – nuo duobėje esančios partijos atskilusi dalis. Vilija Blinkevičiūtė nuo seno yra populiari, Jonas Pinskus tikrai nėra nacionalinio lygio politikas, kuris galėtų ištraukti atskilėlių partiją iš tos duobės, kurioje ji yra“, – partijos galimybėmis abejojo politologas.
Anot jo, šiuolaikinės Lietuvos politinė istorija rodo, kad atskilėliai neturi ateities. Politologas svarsto, kad ir Laisvės partija, atskilusi nuo liberalų, nėra išimtis, o kituose Seimo rinkimuose jos laukia toks pats likimas, kaip ir LSDDP, o galiausiai – grįžimas į Liberalų sąjūdį.
„Manyčiau, kad J.Pinskus „nepatems“, ir apskritai visas tas projektas buvo keistas – iš esmės tai buvo socialdemokratų išdavystė. Seni partijos veikėjai išdavė partiją, atskilo, kad būtų postuose. Jie patys pasirašė sau politinės mirties nuosprendį“, – įvertino V.Dumbliauskas, manantis, kad LSDDP nariai tiesiog desperatiškai bando išlikti politikoje.
Dumbliauskas svarsto, kad nei naujas partijos pavadinimas, nei dalijami pažadai stebuklo šiai partijai nesukurtų. Anot jo, dėl kairiojo elektorato balsų varžosi aukštą reitingą turintys valstiečiai, o V.Blinkevičiūtė socialdemokratams teikia vilčių, kad pavyks susigrąžint dalį rinkėjų.
„Valstiečiai, socdemai ir darbiečiai paims visą kairį elektoratą, ketvirtai partijai tiesiog nėra vietos – ji užgožta šių partijų. Valstiečiai turi Saulių Skvernelį, socdemai – V.Blinkevičiūtę, darbiečiai turi Viktorą Uspaskichą. Socialdarbiečiai neturi tokio ryškaus lyderio“, – kalbėjo politologas.
Dubliuos kitų partijų darbotvarkę
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė lryats.lt teigė, kad vieno partijos pirmininko pakeitimas kitu savaime LSDDP problemų neišspręs.
„J.Pinskaus atėjimas pačios partijos problematikos niekaip nekeičia, o kad būtų kokia nors nauja darbotvarkė, sunku tikėtis. Apie tai, kad J.Pinskus turėtų kokį nors originalų požiūrį, kuris galėtų partiją prikelti iš komos būklės, turbūt irgi negalime kalbėti“, – skeptiškai LSDDP galimybes įvertino R.Urbonaitė.
Anot jos, LSDDP būdingos kelios problemos, pirmiausiai – patys partijos žmonės.
„Ji neturi ryškių veidų, o jeigu tie veidai ir atpažįstami, nebūtinai turi pačias geriausias konotacijas. Be to, ši partija, natūralu, bandys dubliuoti kitų partijų darbotvarkę, todėl dubliuosis ir su socialdemokratais, ir su valstiečiais. Panašu, kad ji bandys būtų šių dviejų partijų bendru Frankenšteino monstru“, – prognozavo politologė.
R.Urbonaitės teigimu, niša, į kurią taiko LSDDP, jau užimta. „Jau užtenka valstiečių ir socdemų konkurencijos. LSDDP konkurenciniai gebėjimai, man atrodo, kol kas nėra labai stiprūs, o ir potencialas nėra labai didelis“, – svarstė R.Urbonaitė.
Susijungimo klausimai
V.Dumbliauskas prisiminė dalies socialdemokratų kalbas apie tai, jog priimtų ryškesnius LSDDP narius atgal į savo partijos gretas. Politologas teigė manantis, kad socialdemokratams būtų naudinga susigrąžinti atskilusius LSDDP narius.
„Bet kokiu atveju būtų naudinga, nes ne taip būtų skaidomas elektoratas. 2020 metų Seimo rinkimų metu sudėjus Gintauto Palucko socialdemokratų ir Gedimino Kirkilo socialdarbiečių balsus, jie būtų gavę daug daugiau mandatų“, – įvertino politologas.
„Atskilimai yra blogai tai partijai, nuo kurios atskilo, o atskilėliai pasirašo sau politinės mirties nuosprendį“, – pridūrė jis.
Tuo metu politologė R.Urbonaitė teigė, kad LSDDP ir LSDP susijungimas socialdemokratams būtų nenaudingas ir socialdemokratų partijos nesustiprintų.
„Iš esmės silpnesni prisijungtų prie stipresnių, ir tų silpnesnių uždavinys būtų partijos struktūroje užimti kuo geresnes vietas. Ten konkurencijos irgi yra užtektinai – niekas tų vietų taip lengvai nenorės užleisti“, – įvertino ji.
Visgi, politologė atkreipė dėmesį, kad šių partijų susijungimo galimybė yra labai nedidelė. „Dabartiniams socdemams iš to naudos nematau, o LSDDP teks kapanotis pačiai“, – kalbėjo politologė.
Anot jos, nebent LSDDP atsirastų naujų veidų, naujo vėjo, būtų galima kalbėti apie partijos potencialą. Tačiau šiuo metu naujovėmis nekviepia, o partijos veidai – „toli gražu neįkviepiantys“.
„Partija, kol nepritrauks kažko naujo, vargu, ar išsikapstys, o senieji partijos veidai turbūt irgi nenorės tų vietų užleisti – tokia patinė situacija“, – apibendrino politologė.
Parlamente šiuo metu dirba trys socialdarbiečiai – J.Pinskus, Andrius Palionis ir Zigmantas Balčytis, visi jie priklauso Regionų frakcijai.
Vadovauti partijai taip pat siekė Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Rasa Miškinytė, Kęstutis Daukšys, Andrius Šedžius bei Ritas Vaiginas. Jie prieš balsavimą kandidatūras atsiėmė.
