Masinės kapavietės Šiaulių pašonėje buvo aptiktos prieš porą metų, kai statybininkai Aviacijos bazės teritorijoje klojo lietaus kanalizacijos vamzdynus įrengiamoje krovinių skirstymo aikštelėje.
Radus pirmuosius palaikus praėjusiais metais pradėti nuoseklūs archeologiniai tyrimai.
Specialistai 1600 kvadratinių metrų teritorijoje atkasė net 96 kapavietes, iš jų 67 buvo masinės. Didžiausioje kapavietėje buvo užkasti 152 karo belaisvių palaikai.
Ekspertai nustatė, kad palaidotiesiems buvo nuo 15 iki 50 metų. Daugumos aukų amžius siekė 23–30 metų. Tyrimai parodė, kad dažniausia mirties priežastis – šūvis į galvą.
Pasak specialistų, nukankintieji labai sunkiai dirbo, kentė badą, vitaminų nepriteklių, buvo netinkamai gydyti.
Greta palaikų aptikta daug belaisvių kilmę liudijančių radinių – ekipuotės likučių, gertuvių, šaukštų, diržų, drabužių ir avalynės liekanų, smulkių monetų, sagų su sovietų žvaigžde, Lenkijos ereliu, Lietuvos Vyčiu, Latvijos saule, Estijos liūtais averse.
Dauguma radinių palaidota kartu su palaikais, o „Aušros“ muziejui atiteko 380 eksponatų.
Tarp ypatingų radinių – medalionai su šventųjų atvaizdais, kryželiai, 3 bronzinės ikonos.
Kapavietėse buvo ir 225 identifikaciniai žetonai, kuriuos naciai išduodavo į nelaisvę patekusiems kariams.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Šiaulių pašonėje buvo laidojami iš Čarnos, Lambinovicių (Lenkija), Vitebsko (Baltarusija), Rakverės (Estija) ir Vilniaus lagerių suvežti ir nukankinti belaisviai.
Manoma, kad šie į nacių nelaisvę patekę kariai 1941–1942 m. atstatinėjo sugriautą oro uostą.
