Tuo metu G.Nausėdos siūlymai pailginti parašų surinkimo laiką, suteikti teisę pasirašyti ir elektroniniu būdu teisininkų vertinami nevienareikšmiškai – kol vieni pastebi, kad dabartinėmis sąlygomis referendumai Lietuvoje yra pasmerkti žlugti, kiti įsitikinę, jog tokie reikalavimai parinkti sąmoningai ir apsaugo nuo tautos mulkinimo.
Didžiulė galimybė intrigai
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis pažymi, jog 2002 metais priimtas Referendumo įstatymas numatė trijų mėnesių terminą, per kurį buvo būtina iniciatoriams surinkti ne mažiau 300 tūkst. piliečių parašų. Praėjus 14 metų, 2016 metais Seimas šį terminą padvigubino – nuo 2016 metų galioja šešių mėnesių terminas.
„Jau kartą Seimas pamatė didžiulę organizacinę, techninę kliūtį iniciatoriams, verčiantis per galvą, per tris mėnesius surinkti (300 tūkst. parašų – aut.past.) ir po 14 metų padvigubino šį terminą. Manau, problemos nedingo net ir dabar, kai yra šešių mėnesių terminas. Galbūt prezidentas netiesiogiai siūlė Seimo nariams nustatyti devynių mėnesių terminą“, – svarstė E.Šileikis.
Vis dėlto, E.Šileikis pastebi, kad prezidentas paminėjo ir elektroninį parašų rinkimo būdą. „Šiuo atveju man kyla šiek tiek kitų klausimų – puikiai veikiant elektroninei rinkimų sistemai nebeaktualu, ar šeši mėnesiai, ar devyni. Tiesiog turi būti sklandi sistema Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) elektroninėje platformoje“, – kalbėjo profesorius.
E.Šileikis pabrėžė, jog didžiausia grėsmė, ką savo kalboje pastebėjo ir prezidentas – jog politiškai bus numarinta Konstitucijoje piliečiams garantuota referendumo galimybė. Mat jeigu Seimas nepriims konstitucinio Referendumo įstatymo, nuo liepos 1 dienos piliečiai neteks teisės inicijuoti referendumo.
„2020 metų liepos 30 dieną KT priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad nauja Referendumo įstatymo redakcija, kurią ankstesnis Seimas priėmė 2018 metų gruodžio 20 dieną, prieštarauja Konstitucijai, bet tas nutarimas bus teisės aktų registre oficialiai skelbiamas šių metų liepos 1 dieną.
Ir jeigu Seimas per likusias 20 dienų, o tai jau – utopija, nesubrandins mažiausiai 85 Seimo narių balsų ir nepriims konstitucinio Referendumo įstatymo, tai nebegalios dabartinė Referendumo įstatymo redacija“, – įvardijo E.Šileikis.
„Manau, kad tai yra didžiulė galimybė intrigai ir manipuliacijai tuo aspektu, kad gali būti ir, matyt, yra, Seimo narių grupės, kurios nori bent porai metų eliminuoti visą referendumo teisinį reguliavimą, kuris nustatytas įstatymuose tam, kad naujovių oponentai ir priešininkai negalėtų jų blokuoti referendumu“, – svarstė jis.
Itin galingas įrankis
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sutinka, kad tai yra tiesioginis pavojus, „nes įsigaliojus KT nutarimui, Referendumo įstatymas, kuris dabar galioja, neteks galios“.
Anot jo, Seimas padarė dvi klaidas. Pirma – įrašė Referendumo įstatymą į konstitucinių įstatymų sąrašą, antra – per metus laiko neparengė tinkamo įstatymo projekto. „Gali įstumti tautą į tokią padėtį, kad referendumas nevyks, nes nebus teisės akto, kuris nustato jo įvykdymo tvarką“, – įvardijo profesorius.
Vis dėlto, V.Sinkevičiaus teigimu, nėra daug valstybių, kur rinkėjai patys inicijuoja referendumus – dažniausiai tai daro parlamentai ar prezidentai. Profesorius taip pat teigė labai skeptiškai vertinantis prezidento siūlymą ilginti parašų rinkimo laikotarpį.
„Jeigu klausimas aktualus, 300 tūkst. parašų galima surinkti per mėnesį. Jei klausimas nėra aktualus, tai kiek mėnesių – metus laiko, trejus metus rinkti parašus? Gal visai tas klausimas neteks savo reikšmės“, – įvertino V.Sinkevičius.
Anot jo, tiek parašų rinkimo laikotarpis, tiek kartelės nuleidimas nuo 300 tūkst. rinkėjų iki 100 tūkst. rinkėjų parašų buvo svarstomi rengiant Konstituciją.
„Kodėl 300 tūkst. rinkėjų? Todėl, kad nevyktų permanentiniai referendumai. Ką reiškia 100 tūkst. rinkėjų, jeigu įsijungtų verslas, žiniasklaidos magnatai? Tada kas pusę metų leistume po kelis milijonus referendumui? O koks jo rezultatas bus – ar jis įvyks, ar neįvyks?
Be to, ne visus klausimus galima spręsti referendumu, pavyzdžiui, negalima spręsti mokesčių, biudžeto klausimų. Negalima priimti tokių Konstitucijos pataisų net referendumo būdu, kurios paneigtų žmogaus teisių ir laisvių prigimtinį pobūdį, demokratiją“, – įvardijo V.Sinkevičius.
Anot jo, referendumo instrumentas yra labai galingas, todėl turėtų būti naudojamas atsargiai.
„2014 metais buvo siūlymas pakeisti Konstituciją ir nustatyti, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik LR piliečiams ir valstybei. Tačiau pažiūrėkime į aktą dėl narystės Europos Sąjungoje – ten mes įsipareigojame leisti laisvą kapitalo judėjimą. (...) Tad už tokios tautos valios slėpėsi pasitraukimas iš ES. Ar žmonės, už tai pasirašę, galvojo, kad už to slypi pasitraukimas iš ES?“, – klausė V.Sinkevičius.
Tuo metu į referendumui reikalingų parašų kartelės mažinimo argumentą, jog nuo Konstitucijos sukūrimo Lietuvoje gerokai sumažėjo gyventojų skaičius, V.Sinkevičius atsakė retoriškai: „O ar piliečių skaičius sumažėjo?“.
„Referendume dalyvauja ne Lietuvos gyventojai, o Lietuvos piliečiai. Nesvarbu, kad asmuo gyvena užsienyje – jis turi tokią pačią teisę dalyvauti referendume“, – pabrėžė V.Sinkevičius.
„Kartelė iš tiesų yra aukšta, bet ji tokia padaryta tik tam, kad populistinės grupės, siekdamos savo siaurų partinių ar kitų interesų, neturėtų galimybės labai dažnai inicijuoti referendumų ir atvirai kalbant – nemulkintų tautos“, – pridūrė jis.
Kodėl nepriimtas konstitucinis Referendumo įstatymas?
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad yra planai ir įsipareigojimai Referendumo įstatymą priimti, o Vyriausybė jį šiuo metu ruošia.
„Sunkiau pakomentuoti, kokia jo stadija ir kokie trikdžiai. Tik noriu pabrėžti, kad turbūt niekas neabejoja, kad piliečių valia ir referendumo įstatymas yra svarbus. Klausimas tik, kokiomis sąlygomis, kaip dažnai ir kokiomis apimtimis mes norime tokias iniciatyvas taikyti“, – kalbėjo Seimo narė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė mananti, kad procedūriškai priimti įstatymą iki liepos 1 dienos būtų įmanoma, tačiau sunku.
„Svarbu, kad nebūtų žiojančių ertmių, kaip kurį laiką gyventi be vieno ar kito įstatymo. Kita vertus, jei nėra kažkokių ypatingų planų, bet yra objektyvios priežastys, kodėl tas įstatymas dar nėra iki galo parengtas – manau, kad galima įsiklausyti į argumentus, priimti ir svarstyti jį tada, kai jis tinkamai paruoštas“, – įsitikinusi konservatorė.
Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad priimti Referendumo įstatymą trukdo ginčai.
„KT priėmė sprendimą seniai, ir dar valstiečių valdžia turėjo padaryti tas pataisas ir pateikti įstatymą. Deja, nepateikė, lygiai taip pat kaip ir naujoji valdžia, Seime jau pusę metų, o įstatymo iki šiol nėra. Geriausiu atveju konstitucinis Referendumo įstatymas bus priimtas tik vėlų rudenį“, – įsitikinęs A.Sysas.
A.Syso teigimu, reikalavimai referendumo organizavimui yra labai dideli, ir tai tuo metu padaryta sąmoningai.
„Ar sumažinus kartelę ir prailginus laiką tai kažką iš esmės pakeistų? Negalėčiau taip teigti – tam, kad referendumai turėtų didesnę įtaką, tai turi būti tradicija. Negalime lygintis su kitomis ES valstybėmis, kurios turi ilgametes demokratijos tradicijas ir sprendžia tuos klausimus referendumais“, – kalbėjo socialdemokratas.
A.Sysas anksčiau teigė, kad prezidento siūlymas plėsti galimybę pasisakyti referendumuose yra kontroversiškas.
„Jis kalbėjo apie tai, kad reikia daugiau klausimų spręsti būtent referendumais. Iš karto užduodu klausimą – jeigu šiandien paklaustume tautos, ar pritaria 2,5 proc. BVP skyrimui krašto apsaugai, ar dalį tų lėšų skirti socialinei apsaugai, nežinau, koks būtų balsavimas. Arba mirties bausmė. Visi nubalsuos, kad reikia mirties bausmės, nors mes pasirašėme ir chartijas, ir žmogaus teisių konvencijas“, – svarstė socialdemokratas.
Socialdemokratas pabrėžia, kad neaišku, kas atrinkinėtų, kurie klausimai būtų tie esminiai, kuriais piliečiai galėtų pasisakyti, o dar svarbiau – kas suformuluotų klausimus. „Kaip suformuluoji klausimą, gali gauti ir teigiamą, ir neigiamą atsakymą. Dėl to pirma reikėtų labai stipriai pasverti visus „už“ ir „prieš“, – įsitikinęs Seimo narys.
A.Sysas teigė, kad būtų labai gerai, jeigu Lietuvos visuomenė būtų kuo labiau pilietiška ir dalyvautų referendumuose. „Tačiau net tokiais kontroversiškais klausimais, pavyzdžiui, ar sumažinti Seimo narių skaičių, buvo pradėti rinkti parašai ir nė vienu atveju nesurinkta“, – įvertino jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad kiekvienas referendumas Lietuvoje yra pasmerktas žlugti.
„Yra nepaprastai sunku, kad referendumas būtų priimtas, nes turi dalyvauti pusė gyventojų, ir dauguma jų turi balsuoti už tą teigiamą poziciją. Reikalavimas yra sunkiai įgyvendinamas, nes daug žmonių nebalsuoja“, – kalbėjo K.Girnius.
Kita vertus, anot jo, jei referendumas lemia svarbų klausimą, neturėtų būti padaromos lengvos sąlygos, kad maža grupė galėtų jį „prastumti“.
