Iš tiesų, Seimo nario neliečiamybės bei pareigūnų prievartos prieš jį panaudojimo klausimu vieningos nuomonės neturi ir teisės ekspertai.
Negali ignoruoti reikalavimų
M. Puidokas ketvirtadienį pareiškė, kad STT agentai prieš jį kabinete panaudojo smurtą – jį smaugė, įplėšė drabužius, iki kraujo subraižė ranką. Pareigūnai siekė paimti Seimo nario mobiliuosius telefonus. Krata M. Puidoko kabinete atlikta teisėsaugai vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo M. Puidoko padėjėjo Kęstučio Motiečiaus korupcijos.
Vertindamas situaciją buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo, kad teiginys „Seimo nario asmuo yra neliečiamas“ nėra absoliutus.
„Asmens neliečiamybė ar Seimo nario imunitetas suteikiamas apsaugai nuo politinio persekiojimo, bet tikrai ne tam, kad asmuo jais piktnaudžiautų asmeninės naudos tikslais“, – kalbėjo D.Žalimas.
D.Žalimas pabrėžė, kad asmens neliečiamybė bet kuriuo atveju negali būti naudojama teisėtų paregūnų reikalavimų ignoravimui, nevykdymui ir priešinimuisi.
Teisininkas pateikė kitą galimą pavyzdį – jeigu Seimo narys būtų pagautas neblaivus už vairo, pareigūnai galėtų panaudoti prievartą siekdami jį sustabdyti nuo tolesnio vairavimo.
„Jei jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, pareigūnai galėjo panaudoti tam tikras priemones, kitas klausimas – kokias priemones, ir ar proporcingai, jas naudojo“, – įvertino D.Žalimas.
„Jie galėjo naudoti prievartą, kad jų reikalavimas būtų įvykdytas, kitaip krata ar asmens apžiūra – nežinau, kas buvo sankcionuota, netenka prasmės, nes tokiu atveju kiekvienas prisidengs asmens neliečiamybe, o taip nukentės žymiai didesnis viešasis ir konstitucinis interesas veiksmingai tirti bet kokias nusikalstamas veikas“, – pridūrė jis.
D.Žalimas pažymi, jog imunitetas įsijungia kai kalbama apie įtarimų pareiškimą, ilgalaikių laisvę varžančių priemonių taikymą. „Jei yra teisėta teismo sankcija atlikti tam tikrus veiksmus, Seimo narys turi jiems nesipriešinti“, – apibendrino jis.
Draudžia atlikti kratą?
Visiškai priešingos nuomonės laikosi Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, advokatas Remigijus Merkevičius. Anot jo, šiuo atveju turime matyti du skirtingus aspektus – teisėtumą ir proporcingumą.
„Profesoriaus (D.Žalimo – aut.past.) retorikoje girdime „teisėti reikalavimai“, „teisėta nutartis“. Tačiau Seimo nario imunitetas ir apibrėžia teisėtumo ribas. Paprastai kalbant, imunitetas ir pasako, koks vykdomosios valdžios institucijų elgesys yra teisėtas, o kas yra negalima“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo R.Merkevičius.
Anot jo, Konstitucijos 62 straipsnyje nurodyta Seimo nario laisvė ir jos apsaugą bei Seimo nario asmens neliečiamybė, o šios dvi teisės, advokato teigimu, nors susijusios, turi savarankišką konstitucinį turinį.
„Paties KT doktrinoje yra pasakyta, kad Seimo nario imunitetas saugo Seimo narį ne tik nuo jo politinės veiklos laisvės, bet ir jį, kaip tautos mandato atstovą, nuo visų kitų valstybinių valdžių įsikišimo. Tai yra tam tikras valdžių balanso atributas“, – aiškino advokatas.
„Aš manyčiau, kad Seimo nario asmens neliečiamybė draudžia atlikti kratą Seimo nario biure ir kartu draudžia atimti iš jo tam tikrą komunikacinį įrenginį, kuris yra ir jo privačios, ir darbinės veiklos dalis“, – pridūrė R.Merkevičius.
R.Merkevičius įsitikinęs, kad šioje istorijoje negalima kaip analogiją taikyti paskutinį KT nutarimą, kuriame diskutuotos teisėjų imuniteto ribos.
„Paprasto teisėjo imuniteto ribos yra kitokios ir jų paskirtis yra kitokia, negu Seimo nario, kuris yra tautos mandato turėtojas“, – teigė profesorius.
Savo ruožtu G.Žalimas atsakė, kad Konstitucija yra vientisas aktas ir nėra jokio pagrindo Seimo nario imuniteto traktuoti plačiau negu teisėjo ar KT teisėjo imuniteto.
„Nes KT ir kitų teisėjų imunitetai iš esmės yra vienodi – tai irgi seka iš paskutinio KT nutarimo. Manau, kad visiškai galima remtis analogija, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad Seimo narys vien dėl to, kad turi tautos atstovo teises, turi absoliučią asmens neliečiamybę“, – įvertino G.Žalimas.
„Tikrai negalima aiškinti Konstitucijos taip, kad Seimo nario biure negalima krata, kad negalima Seimo nario asmens apžiūra. Nėra jokio pagrindo išskirti Seimo narių iš teisėjų imuniteto pagal apimtį“, – pridūrė jis.
Išsiaiškinti, kas buvo svarbiau
VU teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė teigė, jog siekiant išsiaiškinti, kuri Seime įvykusio konflikto pusė yra teisi reikia žinoti kelis parametrus, pirmiausiai – kratos nutarimą, kas buvo teismo leista.
Kadangi tai yra nežinoma, L.Meškauskaitės teigimu, situaciją galima interpretuoti labai įvairiai.
„Labai apmaudu, kad mūsų pareigūnai nenufilmavo šito proceso – tada mums būtų tikrai aiškiau, ar buvo taip, kaip teigia M.Puidokas, kad jis buvo smaugiamas. Man sunku tuo patikėti. Tačiau jeigu nėra to nufilmuota, ir jeigu bus remiamasi advokato filmuota medžiaga, tai yra vėlgi kita situacija“, – įvertino advokatė.
Vis dėlto L.Meškauskaitė pabrėžė, kad reputacine prasme ši situacija, kada Seime „mušasi kaip du bernai kaimo šokiuose“, nėra tinkamas elgesys.
„Reputacine prasme yra labai blogai, kad tokie dalykai vyksta mūsų parlamente. Tai blogai ir Seimui, ir Lietuvai, ir kiekvienam, nes tai yra visiškai nedaramas incidentas. Kas dėl to kaltas – ar pareigūnai, ar Seimo narys, manau, laikas parodys“, – kalbėjo advokatė.
L.Meškauskaitė pabrėžė, kad šiuo metu konstitucinė doktrina yra tokia, kad neliečiamybė neapima kratų. „Todėl būtų nelogiška aiškinti, kad teisėjų atveju vienaip, o Seimo narių atveju ši doktrina neveiktų“, – kalbėjo ji.
„Jei kalbėtume teoriniame lygmenyje, tai kiekvieno iš mūsų privatus gyvenimas neliečiamas – ne tik Seimo nario. Ir mano, ir kitų mobilieji telefonai yra tam tikra privatumo dalis. Tačiau turime nepamiršti, kad tuo atveju, kai žmogus daro nusikalstamą veiką arba kai yra įtarimų, kad jis tokią veiką daro, tai jis negali tikėtis privatumo.
Kiekviena teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama, o tas matas, vienetas, pagal kurį sveriame, yra proporcingumo principas. Kas buvo svarbiau – ar užkirsti kelią korupcinei veiklai, jei tikrai buvo kyšio davimas, ar svarbiau išsaugoti žmogaus privatumą. Į šį klausimą gali atsakyti tik faktinės situacijos analizė“, – apibendrino L.Meškauskaitė.
