„Iš manęs jėga buvo atimti asmeniniai daiktai, iki kraujo sudraskytos rankos, trūko oro, sakiau, kad aš dūstu, bet mane ir toliau smaugė.“
Tai ne ištrauka iš kriminalinio filmo apie banditus, o citata iš ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio stenogramos. Tokiais karštais įspūdžiais po jo darbo kabinete įvykusio susidūrimo su STT pareigūnais dalijosi M.Puidokas, kurio padėjėjas Kęstutis Motiečius įtariamas parlamentarui Matui Maldeikiui siūlęs 50 tūkst. eurų kyšį.
„Mane smaugė, mušė, va, ir rūbai suplėšyti“, – ką tik vykusių grumtynių su STT agentais pėdsakus kolegoms demonstravo M.Puidokas.
Seimo nariai vėliau pripažino, jog ne vienam jų iš pradžių atrodė, kad M.Puidokas vėl šneka vėjus. Bet netrukus ir į Seimą iškviestas generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, ir STT patvirtino: prieš parlamentarą buvo panaudota prievarta.
Prabilo apie naują praktiką
Konstitucija numato, kad suimti Seimo narį ar suvaržyti jo laisves galima tik sutikus parlamentui – nebent būtų daromas nusikaltimas.
Tad ar prieš M.Puidoką smurtavę STT agentai neperžengė ribų? Ar pareigūnų veiksmai buvo teisėti? Tokiais klausimais prokurorą G.Ivanauską apibėrę politikai aiškių atsakymų neišgirdo.
„Kaip jis elgėsi susipažinęs su teismo nutartimi, kurioje buvo aiškiai nurodyta, ką turima pateikti kratos metu iš daiktų, kurie yra darbo vietoje, ar Seimo narys padarė tai, ar atsisakė?
Tie klausimai mane domina kaip ir jus, bet į visa tai galėsime atsakyti surinkę visus duomenis.
Iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos“, – kalbėjo G.Ivanauskas.
Vis dėlto G.Ivanauskas pabrėžė, kad pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą krata nereiškia asmens laisvės suvaržymo, taip pat užsiminė, kad „galbūt reikės teisminės praktikos formuojant tam tikrą jėgos panaudojimą prieš Seimo narius esant reikalui“.
Buvo įviliotas klasta?
Tuo metu su naujai STT agentų imta taikyti praktika susidūręs M.Puidokas „Lietuvos rytui“ kalbėjo nesuprantantis, kodėl iš viso tapo jų taikiniu.
„Buvo prasidėjęs Seimo posėdis, kai prie manęs priėjęs kanceliarijos darbuotojas pranešė, kad pas mane kabinete yra svečių“, – prisiminė M.Puidokas.
Pažvelgęs į praleistus telefono skambučius politikas pamatė, kad jam buvo skambinta: „Bet tai buvo skambutis iš Prezidentūros. Galvoju, gal atėjo kas nors iš prezidento patarėjų. Tada paskambinau savo patarėjui, bet jis neatsiliepė. Pagalvojau, kad gal tikrai kas nors atėjo, jei jau patarėjas negali atsiliepti, ir nubėgau kabineto link.“
Bet kabinete politiko laukė STT atstovai. „Gal kokie keturi ar penki man nepažįstami žmonės. Tarp jų buvo ir dvi moterys, bet kai vyrai mane mušė, moterims buvo liepta išeiti“, – pasakojo Seimo narys.
Neoficialiomis žiniomis, kabinete dar buvo M.Puidoko patarėjas Robertas Stanionis bei du kratos stebėti pakviesti Seimo kanceliarijos darbuotojai.
Advokato siūlė nekviesti
M.Puidokas pasakojo nesipriešinęs, kad būtų atliekama teismo sankcionuota krata kabinete. Jis esą taip pat pakluso reikalavimui perjungti savo turimus mobiliuosius telefonus į lėktuvo skrydžio režimą. Bet išgirdęs, kad pareigūnai nori juos paimti, M.Puidokas pareikalavo advokato.
„Man neleido išeiti, bet sakė, kad advokatas esą man nereikalingas, kad aš nei įtariamasis, nei liudytojas. Todėl man buvo visiškai neaiškus mano statusas šioje byloje.
Aš nesupratau, kokiu pagrindu, jei aš nesu ikiteisminio tyrimo dalyvis, iš manęs nori paimti telefonus ir neleidžia išeiti. Teismo sankcijoje nebuvo nurodyti abonento numeriai“, – aiškino M.Puidokas.
Politiko teigimu, STT agentai jo iš kabineto nenorėjo išleisti ir su telefonu, ir tuščiomis kišenėmis.
Viskas buvo nufilmuota
Mobiliuosius telefonus iš parlamentaro STT agentai išplėšė jėga, po to jam pavyko ištrūkti. Įvykusį susistumdymą jau stebėjo ir į Seimą atvykęs M.Puidoko iškviestas advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Politikas pasakojo, kad grumtynės su STT agentais įvyko jam pasukus durų link: „Mane du vyrai sugriebė, puolė smaugti, įrėmė alkūnę, spaudė koja, suplėšė drabužius. Bandė mane nuversti ir ant stalo, bet neišėjo. Bet dusino tol, kol neatėmė telefonų.“
M.Puidoko teigimu, advokatas visus šiuos veiksmus nufilmavo: „Jis pareigūnus bandė įtikinti, kad tokie veiksmai yra pertekliniai, bet tai jų nesustabdė.“
Politikas įžvelgia kerštą
M.Puidokas tikino tik vėliau iš žiniasklaidos sužinojęs, kad jo padėjėjas 32 metų K.Motiečius yra kaltinamas Seimo rūmuose bandęs siūlyti 50 tūkst. eurų kyšį.
Biudžeto ir finansų komitete dirbančiam M.Maldeikiui kyšis esą galėjo būti siūlomas už tai, kad jis asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui parlamente svarstomas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Jį pateikė 11 skirtingoms frakcijoms priklausančių politikų. Projekte siūloma, kad nuo parduodamų loterijos bilietų paramai būtų skiriama ne 8 proc., bet 16 proc.
Anot M.Puidoko, su šiuo siūlymu jis esą neturi nieko bendra.
Politikas taip pat sakė netikintis, kad jo padėjėjas galėjo siūlyti M.Maldeikiui kyšį: „Man tai atrodo kažkoks kosmosas. Kaip gali mano padėjėjas mano mirtinam politiniam priešui siūlyti kyšį? Tai kažkoks „briedas“.“
Tiesa, M.Puidokas su M.Maldeikiu buvo bendramoksliai Vytauto Didžiojo universitete, bet dabar atsidūrė priešingose barikadų pusėse ir esą nebendrauja.
„Tai, kas dabar vyksta, yra šmeižtas ir politinis kerštas. Su jokiais Seimo nariais nesu kalbėjęs apie jokius lošimus ar loterijas.
Man rūpėjo tik Šeimos maršas ir kaip sustabdyti Stambulo konvenciją. Bet šiais savo veiksmais aš kenkiau valdančiųjų planams“, – kalbėjo „darbietis“.
Politikas mano, kad su juo esą siekiama susidoroti dėl kelių priežasčių.
Anot M.Puidoko, pirmiausia jo kabinete atlikta krata esą bandoma nukreipti dėmesį nuo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį užklupusių rūpesčių dėl jo kalbų su Rusijos provokatoriais. „Darbietis“ šią savaitę pareiškė, kad konservatorius turėtų palikti šį postą.
Norėtų kalbėti, bet negali
M.Maldeikis STT agentų veiksmų Seime nekomentavo, o M.Puidoko elgesį pavadino spektakliu, kurio esą reikia gynybai.
Bet konservatorius patvirtino, kad K.Motiečius jam esą pabandė siūlyti kyšį už projektą, kurio tikslaus pavadinimo kol kas esą prokurorai jam neleidžia atskleisti: „Man buvo keista, kodėl K.Motiečius atėjo pas mane.
Gal dėl to, jog aš ir M.Puidokas studijavome kartu ir įsivaizdavo, kad mane neblogai pažįsta? Kitas galimas paaiškinimas – kad su M.Puidoku kadencijos pradžioje esame teikę vieną įstatymo projektą. Bet aš to padėjėjo net nežinau.“
Europarlamentarės Aušros Maldeikienės sūnus teigė, kad K.Motiečius esą aiškiai suformulavo jam numatytą užduotį – ne tik komitete balsuoti taip, kaip reikės, bet ir paveikti kitus jo narius.
M.Maldeikis aiškino, kad kyšis jam esą buvo pasiūlytas maždaug prieš mėnesį. Visą tą laiką politikas jautėsi kaip filme.
„Buvo šokas. Pirma mintis buvo – kodėl pas mane? Antra mintis – ar tai iš tiesų vyksta? Buvo ir netikėtumo“, – sakė Seimo narys. Jį nustebinęs ir siūlomo kyšio dydis. Bet parlamentaras tikino nedvejojęs ir iš karto kreipęsis į STT.
M.Maldeikis nepasakė, ar M.Puidoko padėjėjo pasiūlymą jis kaip nors užfiksavo ir galėtų tai įrodyti: „Negaliu apie tai kalbėti.“
Vieną paleido, kitą sulaikė
Papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas K.Motiečius į laisvę buvo paleistas tą pačią dieną. Po apklausos STT jis raštu pasižadėjo neišvykti ir nebendrauti su pareigūnų nurodytais asmenimis.
Bet penktadienį paaiškėjo, kad pareigūnai sulaikė įtakingą lošimų verslo atstovą, azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą. Jis yra vienas Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų.
Konkurencijos neįžvelgia
S.Kacui pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Įtariama, jog kyšis, dėl kurio buvo sulaikytas K.Motiečius, pasiūlytas už tai, kad M.Maldeikis palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius siekiant sustabdyti ar neribotam laikui atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą bei teisės aktą, numatantį lošimo automatų sujungimą į vieną sistemą.
S.Kaco sulaikymas nustebino bendrovės „Olifėja“ vadovą Antaną Murašką. Ar savo konkurente „Olifėją“ laikantis S.Kacas galėjo mokėti pinigus už tai, kad loterijų rengėjams nebūtų padidinti mokesčiai?
„Mus, „Olifėją“, jis laiko priešais jau gal penkiolika metų. Jis vadina mus konkurentais, bet aš manau, kad mes jokie ne konkurentai. „Tete-A-Tete“ valdo lošimo automatų salonus, o mes pardavinėjame loterijos bilietus. Loterija ir azartiniai lošimai, mano nuomone, ne konkurentai“, – kalbėjo A.Muraška.
„Olifėjos“ vadovas prisiminė, kad S.Kacas pastaruoju metu buvo labai aktyvus: „Viename naujienų portale vienas po kito pasirodė azartinių lošimų rengėjus ginantys straipsniai su užsakymo numeriais.
Jis visą laiką verkšlendavo, kaip blogai jam ir kaip gerai kitiems.
Gali būti, kad jis veikė ir Seime, bet ko siekė, nežinau.“
Rašė laiškus prezidentui
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) dar praėjusiais metais buvo pripažinusi, kad „Tete-a-tete“ akcininkas S.Kacas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, kai prezidentui G.Nausėdai teikė siūlymus dėl loterijas ir lošimus reglamentuojančių teisės aktų.
VTEK nustatė, kad S.Kacas į prezidentą raštu kreipėsi penkis kartus. Jis prašė vetuoti Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus.
Loterijų įstatymą S.Kacas kritikavo dėl to, kad nenumatytas Nacionalinės loterijos įsteigimas bei reguliavimas, neaiški institucijų priežiūra, nesukurtas aiškus viešojo intereso sričių finansavimas.
Projektą aptarė skubiai
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimui pateikė liberalas Virgilijus Alekna. Jis ir konservatorius Andrius Kupčinskas buvo pirmieji šio projekto autoriai.
„Šis projektas Seime atsirado labai staigiai. Svarstymui jis buvo pateiktas gal per savaitę, o to paprastai nebūna – dėl to labai keista. Mes net nespėjome susiorientuoti“, – kalbėjo A.Muraška.
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pateiktam projektui Seimas pritarė po pateikimo, tiesa, vos vieno balso persvara. M.Puidokas, kaip, beje, ir M.Maldeikis, balsuojant dėl pataisų susilaikė.
Tebepyksta dėl posto?
A.Muraška neabejoja, kad padidinti mokesčius už loterijas siūlantis įstatymo projektas buvo parengtas politikams bendraujant su tuo suinteresuotais asmenimis.
Verslininko nuomone, projektą galėjo parengti A.Kupčinskas, o V.Alekna jį pasirašė galbūt net nesuprasdamas jo esmės: „Gal jis iki šiol jaučia pyktį, kad nebuvo išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu?“
A.Muraška neatmetė, kad šiuo projektu suinteresuoti asmenys galėjo veikti per Darbo partiją, nes po kratos pas M.Puidoką šį projektą aktyviausiai ėmė komentuoti „darbiečių“ lyderiai.
Kai kurie Seimo nariai po kratos kalbėjo, kad su šiuo reikalu gali būti susijęs ir buvęs parlamentaras Antanas Guoga, kurį Seime pakeitė ypač aktyviai M.Puidoko ginti stojęs Artūras Skardžius.
