Dėl šios priežasties organizatoriai ketina kreiptis į teismą. Kauno miesto savivaldybė savo ruožtu atsako, kad jei teismas nuspręs, jog eitynės vis tiek turi vykti, vykdys teismo sprendimą.
P.Keras: teismo sprendimą vykdysime
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras aiškina, kad leidimas eitynėms nesuteiktas, nes kelių savaičių laikotarpyje prasidės kelių centrinių miesto gatvių rekonstrukcija ir galimybės judėti tokiam skaičiui žmonių esą tikrai nebus. Primename, kad eitynių organizatoriai nurodo, jog eitynėse turėtų dalyvauti apie 3 tūkst. asmenų.
„Visų trijų maršrutų, kurie buvo pasiūlyti, didžiąją dalį sudaro arba teritorijos, kurios šiandien yra statybvietės, arba jos kelių savaičių laikotarpyje taps statybvietėmis. Kauno miesto centrinė dalis tvarkosi, darbų atliekama pakankamai daug. Jau kelių savaičių laikotarpyje turėtų prasidėti Vilniaus gatvės rekonstrukcija ir ten galimybės tokios apimties maršui judėti nebus.
Jeigu mes kalbėtume apie Gertrūdos gatvę, kuri buvo minėta kaip alternatyva, ten jau šiandien vyksta darbai. Vargu, ar bus spėta visus darbus atlikti iki rugsėjo pradžios. Aišku, ten minimaliai eismas bus paliekamas, kadangi tai tokia miesto teritorija, kur iš viso nėra įmanoma sustabdyti transporto eismo, ypač viešojo transporto.
O kalbant apie Laisvės alėją, mes turime neužbaigtus Laisvės alėjos užbaigimo darbus, ir antroje vasaros pusėje bus šalinami defektai tam tikrose vietose, kur yra netinkamai atlikti darbai, bus perklojama danga kai kuriose vietose“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ eitynių organizatorių pateiktus galimus maršrutus įvertino savivaldybės atstovas.
Pasak P.Kero, norint, kad eitynių dalyviai žingsniuotų būtent šiomis gatvėmis, tektų kai kurių rekonstrukcijos darbų kol kas nepradėti arba juos atidėti keliems mėnesiams.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pažymėjo, kad pačių eitynių savivaldybė esą nedraudžia, tiesiog siūlo ieškoti alternatyvių maršrutų. „Mes gi neuždraudėme to maršo ir tikrai niekas neuždraudė alternatyvų. Mes tik aiškiai pasakėme, kad nėra galimybės tokiuose pasirinktuose maršrutuose dėl tam tikrų priežasčių“, – dėstė jis.
Jei organizatoriai pasirinktų kitą eitynių vietą, ar savivaldybė nematytų problemų išduoti leidimą?
„Mes turbūt kitaip ir negalime to vertinti. Taip. Mes pasakėme, kad tiesiog šiose atkarpose judėti negalima. Ką aš galiu atsakyti. Įsivaizduokite situaciją, kur yra klojamas grindinys ir po to turi būti apribotas judėjimas tam tikroje teritorijoje 2-3 savaites, kol vyksta stingimas. Tai yra technologiniai procesai.
Aš net nelabai įsivaizduoju, apie ką galima diskutuoti. Jeigu toje vietoje fiziškai praeiti neįmanoma, tai apie ką mes kalbame“, – klausė P.Keras.
Savivaldybės atstovas teigė neįsivaizduojantis, koks gali būti teismo sprendimas dėl leidimo išdavimo, tačiau pabrėžė, kad bet kokiu atveju jį vykdys.
„Jeigu bus tokie sprendimai (išduoti leidimą, – aut.past.), tai mes tikrai teismų sprendimus visus vykdysime. Kaip ir šių eitynių organizatoriai turi galimybę pasirinkti ir siūlyti kitas vietas, kurios yra ne statybos zonose, ne ten, kur nėra galimybės užtikrinti saugaus gyventojų judėjimo“, – patikino P.Keras.
Eitynių organizatorė: savivaldybės argumentai skamba dvejopai
Savo ruožtu viena iš eitynių organizatorių, „Kaunas pride“ atstovė Viktorija Kolbešnikova įsitikinusi, kad visi piliečiai turi teisę išreikšti savo nuomonę, todėl savivaldybės argumentai jai skamba dvejopai.
„Dvejopi tie argumentai. Iš viesos pusės, aš tikrai galiu suprasti, kada vyksta didelės statybos, tikrai žmonių saugumas yra labai svarbus. Tačiau, derinant visus tris maršrutus, nebuvo nurodytos konkrečios nei pradžios, nei pabaigos datos, pavyzdžiui, kalbant apie Vilniaus gatvę“, – akcentavo ji.
Anot eitynių organizatorės, pats renginys truks tik kelias valandas, todėl ji tvirtino nesuprantanti, kur savivaldybės atstovai čia mato problemą.
„Norint uždaryti gatvę pusvalandžiui, kurios metu ten bus praeita, aš nematau tame trukdžių. Tuo labiau, nei pirmame, nei antrame derinime jokių argumentų apie Laisvės alėjos negalimumą praeiti nebuvo išsakyta. Jie atsirado tik paskutinio derinimo metu.
Mes matėme, kad visos rekonstrukcijos metu, dar ir prieš karantiną, ir pastaruoju metu, renginiai vyksta. Vyko ir mugės, ir eitynės, dėl to mes ėmėmės skųsti šitą savivaldybės sprendimą“, – pareiškė V.Kolbešnikova.
Savivaldybės motyvų neišduoti leidimo ji nesiryžo svarstyti: „Nesiimčiau svarstyti, tikrai nenoriu spekuliuoti. Manau, kad šiuos atsakymus mes išsiaiškinsime teisme. Bet tikrai kyla dvejonių dėl to.“
Ar savivaldybė galėjo išsigąsti žmonių nuomonės dėl kontroversiškai vertinamų eitynių?
„Savivaldybė privalo užtikrinti žmonių saugumą ir teisę į taikius susirinkimus, nepaisant to, ką didžioji dauguma žmonių mano. Eitynės tam ir daromos – kelti matomumą, kelti į viršų socialines problemas. Todėl susipriešinimas gali būti ir vyksta visada, kai yra reikalaujama pokyčių, o marginalizuojama žmonių grupė yra nustumiama į šoną.
Taip buvo ir bus visada. Mes tai puikiai suprantame“, – apibendrino viena iš eitynių organizatorių.
