Ketvirtadienį Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą. Už jį balsavo 105 parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė du.
„(...) dar gyvi esantys 1990–1991 metų pirmieji pareigūnai, kurie atėjo į Lietuvos valstybės atkurtas institucijas, kurie yra dar gyvi, jie tikrai labai laukia šio įstatymo, nes privilegijų nėra prašoma šiuo įstatymu, yra prašoma tik dėmesio ir pagarbos“, – per įstatymo priėmimo procedūrą sakė vienas iš jo autorių Seimo narys Arvydas Pocius.
Anot jo, šis įstatymas leis tokiems žmonėms „iškilmingomis progomis užsivilkti savo uniformas, ateiti ir pagerbti savo kolegas, kurie žuvo tuo laikotarpiu“.
„Manau, kad tai tikrai yra prasmingas įstatymas, kuris būtent įprasmins šių žmonių pasiaukojimą ir supratimą, atkuriant Lietuvos valstybę ir, aišku, ginant mūsų nepriklausomybę, mūsų laisvę“, – tvirtino A. Pocius.
Įstatymas numato laisvės gynėjų statusą suteikti asmenims, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios „Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams“.
Išskirtos šešios skirtingos gynėjų kategorijos: karys savanoris, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas, Muitinės departamento pareigūnas, policijos pareigūnas ir Šaulių sąjungos narys.
Visi jie 1990–1991 metais turėjo būti prisiekę Lietuvos Respublikai.
Laisvės gynėjo statusą asmeniui pripažins ir atitinkamą pažymėjimą išduos speciali komisija.
Iki šiol Lietuvos nepriklausomybės gynėjais būdavo pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
