Teisingumo ministerija 2019 metų gruodžio 2 dieną savo feisbuko paskyroje paskelbė gavusi STT informaciją dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, kurioje, anot ministerijos, yra teigiama „apie galimą Lietuvos advokatūros įtaką egzaminų rezultatams ir siekį, kad egzamino neišlaikytų kuo daugiau asmenų“.
Advokatūra tuomet kreipėsi į ministeriją, prašydama atskleisti turimą informaciją, bet ši atsakė, kad informacija yra gauta iš STT ir ministerija negali jos atskleisti.
Advokatūrai kreipusis į STT su prašymu susipažinti su turima informacija, ši atsisakė pateikti turimus dokumentus. Tarnyba teigė, kad ji gautus pranešimus apie advokatų egzaminus, neatskleisdama pareiškėjo asmens duomenų, perdavė Teisingumo ministerijai ir daugiau advokatūrai teiktinos informacijos neturinti, be kita ko, vadovaudamasi ir pranešėjų apsaugą reglamentuojančiu įstatymu.
Advokatūrai tokį sprendimą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai nusprendė, kad STT sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino, o tarnybą įpareigojo pašalinti padarytą pažeidimą – priimti naują sprendimą.
Vis dėlto teismas taip pat nusprendė, kad Lietuvos advokatų tarybos prašymas leisti susipažinti su STT turima informacija negali būti tenkinamas, nes neturint Viešojo administravimo įstatymus atitinkančio STT sprendimo negalima įvertinti, ar ji turi pareigą šią informaciją pateikti.
STT šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydamas panaikinti sprendimą ir bylą nutraukti, tačiau šis konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir skundą atmetė. Ši nutartis nebeskundžiama.
Lietuvos advokatūros vadovo Igno Vėgėlės teigimu, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad slaptos STT pažymos iš tiesų egzistuoja, o jose esanti informacija nepasiekiama asmenims, apie kuriuos informacija teikiama.
„STT prisidengia painiais argumentais tam, kad pažymose esančių duomenų būtų galima neatskleisti asmenims, apie kuriuos tokia informacija teikiama. Tačiau teismas pabrėžė, kad STT atsisakymas pateikti Advokatūrai informaciją vertinamas kaip nepagrįstas ir neaiškus“, – pranešime cituojamas I. Vėgėlė.
Pasak Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojo Mindaugo Kukaičio, advokatūra buvo įsitikinusi, kad STT atsisakymas pateikti pažymą, informaciją ir duomenis, kurių pagrindu ši pažyma buvo parengta, rodo prisidengimą pranešėjo institutu.
I. Vėgėlės nuomone, jeigu informacija neprasimanyta ir pagrįsta realiais faktais, nebūtų sunku ją pateikti nuasmenintą, neatskleidžiant asmens duomenų, o tuo suinteresuota turėtų būti pati STT, jeigu siekia kovoti su korupcijos rizika.