Reikia pripažinti, kad tai drąsus politikų žingsnis.
Kartu galima įžvelgti ir politinį nuoseklumą, nes būdami opozicijoje tiek liberalai, tiek konservatoriai smarkiai kritikavo pirmiausia valstiečių lyderio R.Karbauskio ir tuomečio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos alkoholio prekybos bei reklamos draudimo iniciatyvas, kurių absurdiški reikalavimai privertė netgi plėšyti užsienio žurnalų lapus.
Tiesa, naujo peno valstiečių įkarščiui dabar gali duoti visuomenės nuomonės apklausos, rodančios, kad didesnė gyventojų dalis nelinkusi pritarti alkoholio prekybos laiko ilginimui ir amžiaus cenzo mažinimui.
Vis dėlto valdantieji neketina eiti populizmo keliu. Seimo pirmininkė mano, kad žmonių nuostatos dėl draudimų švelninimo – tik momentinės nuotaikos.
Atidžiau pažvelgus į apklausos rezultatus iš tiesų matyti nuomonių skirtumų bedugnė priklausomai nuo apklaustųjų amžiaus grupės, lyties, išsilavinimo.
Apklausa visai neatspindi požiūrio į alkoholio reklamos draudimą, o jo pardavimo laiko sekmadieniais ilginimui šiuo metu linkę pritarti 41,5 proc. žmonių, nepritarti kiek daugiau – 46,5 procento.
Bet čia gerokai išsiskyrė moterų ir vyrų požiūriai – pastarųjų didesnė dalis norėtų liberalesnės prekybos.
Tuo metu leidimo įsigyti alkoholio jaunesniems asmenims vertinimai labai skiriasi nuo atsakančiųjų į šį klausimą amžiaus – daugiau kaip 53 proc. studentų ir moksleivių norėtų, kad ši kartelė būtų nuleista, bet iš viso net 74,6 proc. žmonių šiai idėjai nepritaria, o tarp moterų – kone 82 procentai.
Tokie apklausos rezultatai lengvai paaiškinami. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, baiminasi, kad jų vaikai, anūkai gali per anksti imti vartoti alkoholį ir pakliūti į priklausomybę nuo svaigalų.
Bet aiškaus atsakymo, ar pajauninus galimų alkoholio pirkėjų amžių jaunimas daugiau jo vartos, nepateikia ir specialistai.
Nustatyti aiškius alkoholio vartosenos pokyčius trukdo ir statistikos netikslumai ar net ir prieštaringumas.
Štai valstiečiams valdant šalį buvo paskelbta, kad lietuviai – didžiausi alkoholio vartojai pasaulyje, lenkiantys netgi rusus. Tuo buvo sunku patikėti, bet tai rodė oficialūs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys.
Tačiau nustatant alkoholio vartojimo mastą labai sunku apskaičiuoti, kiek jo įsigyjama nelegaliai, kiek pasigaminama buitinėmis sąlygomis, kiek parsivežama iš užsienio. Be to, duomenis PSO pateikia pačios šalys, juos galima ir pagražinti, bet valstiečių valdžia, atrodo, pasielgė priešingai – rėmėsi senstelėjusiais ir prasčiausiais skaičiais.
Būtent dėl to lietuviai buvo paskelbti labiausiai prasigėrusia tauta pasaulyje, tik greitai vertinimai pasikeitė ir dugne atsidūrė kitos valstybės, nors mūsų šalis ir liko palyginti aktyvių alkoholio vartotojų gretose.
Neseniai paskelbti praėjusių metų alkoholio vartojimo duomenys išskirtiniai tuo, kad jie atspindi pandemijos, kai žmonės buvo daug labiau izoliuoti namuose, įtaką.
Nieko labai blogo neįvyko, nors uždarumas, slogus psichologinis klimatas galėjo ir paauginti svaiginimosi mastą.
Teigiama, kad vienas vyresnis kaip 15 metų Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,4 litro perskaičiuoto į absoliutų (100 proc.) alkoholio, o tai 0,3 litro daugiau nei užpernai.
Šioks toks padidėjimas yra, bet reikia atsižvelgti į tai, kad pernai buvo labai ribotos galimybės žmonėms išvykti į užsienį, o anksčiau lietuviai nemažai alkoholio įsiveždavo iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos Kaliningrado srities, todėl realiai gali ir nebūti jokio jo vartojimo augimo.
Nors lietuviai dar išgeria daugiau alkoholio nei vidutiniškai vienas ES gyventojas, svarbu ir kokie gėrimai vartojami. Lietuvoje daugiausia buvo suvartota alaus (pernai – 44 proc.). Bet nemažai geriama ir stipriau svaiginančių spiritinių gėrimų.
Tuo metu ES šalyse mėgstamo vynuogių vyno Lietuvoje išgeriama gerokai mažiau – tai sudarė tik 15 proc. viso suvarto alkoholio.
Būtent reklama padeda keisti alkoholio vartojimo įpročius, pristatydama alaus ir vyno rūšių pasirinkimą, naujus skonius, tai skatina pereiti prie kultūringesnio, saikingesnio mėgavimosi alkoholiniais gėrimais.
Žinoma, nėra geras rodiklis, kad vienas Lietuvos gyventojas per dieną vidutiniškai išgeria bokalą alaus arba 80 gramų degtinės, bet dėmesį reikėtų sutelkti į piktnaudžiaujančius alkoholiu asmenis.
Antai šiomis dienomis įkliuvo girtas vairavęs Aukščiausiojo teismo teisėjas A.Daugėla. Tai jau ketvirtas teisėjas, panašiai nusižengęs per valstiečių įvestų alkoholio vartojimo suvaržymų laikotarpį.
Kuo gali padėti alkoholio reklamos draudimai, jei svaigalai netgi Temidės tarnams sujaukia protą ir jie kelia pavojų keliuose?
Vadinasi, turėtų keistis žmonių mąstymas, visuomenės nepakantumas piktnaudžiavimui alkoholiu, o tam iš tiesų geriau tinka ne draudimų, bet atsakomybės ugdymo kelias.
