Skirtingos patirtys
Laidos metu buvęs premjeras S.Skvernelis įvertino prezidento Gitano Nausėdos antradienį sakytą metinę kalbą ir palygino ją su buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniais pranešimais. Anot jo, šie pranešimai gerokai skyrėsi – kaip ir pačių politikų charakteriai.
„Kiek teko išklausyti, D.Grybauskaitės (metiniai pranešimai – aut.past.) buvo griežtesni. Prezidentas vis bando išlaikyti tokią retoriką, kuria jis atėjo į šį postą. Jo kritika – pakankamai subtili, taikli. Tai du absoliučiai skirtingi žmonės“, – įvertino S.Skvernelis.
Paklaustas, su kuriuo prezidentu dirbti buvo sunkiau, S.Skvernelis išskyrė skirtingus vertinimo aspektus.
„Daug kas galvoja, kad su prezidente D.Grybauskaite labai sudėtinga dirbti, nes ji labai griežta. Ji turėjo tvirtą charakterį, bet, kiek aš mačiau, ji nemėgo tų, kurie bailūs, visko pabūgsta. Ji turi savo nuomonę, su (mano – aut.past.) nuomone ji gal ir nesutikdavo, bet, manau, kad tam tikra pagarba ir vertinimas buvo. Tai buvo tikrai nelengvo charakterio žmogus.
O su prezidentu G.Nausėda žmogiškai bendrauti yra visiškai kitaip, tačiau vėlgi, ko politikoje sieki – nors labai svarbūs, bet tarpasmeniniai santykiai nėra pirmoje vietoje. (...) Kalbant apie rezultatų ir tikslų siekimą, tai galbūt prezidentei D.Grybauskaitei pavykdavo geriau tą išnaudoti ir savo žodžius, frazes palydėti ir tam tikrais veiksmais“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Žaidimai už nugaros
Tuo metu paklaustas, ar per visą šį laiką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) jau „prilipo“, S.Skvernelis pabrėžė, kad vis dar nėra partijos narys. „Nesu partijos narys – jeigu būtų lipę ir prilipę, tai, matyt, būčiau tapęs partijos nariu“, – įvertino S.Skvernelis.
Aiškindamas šį pasirinkimą politikas teigė, kad tam yra „daugybė niuansų“.
„Atrodo, kad situacija klostosi vienaip, paskui atsiranda kitokios priežastys. Bet aš dirbu frakcijoje (...), su absoliučia dauguma kolegų man malonu bendrauti formaliai ir neformaliai. Yra keli, su kuriais matyt to santykio nebebus – irgi nieko nepadarysi, tai yra natūralu“, – kalbėjo parlamentaras.
Tuo metu su partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, anot S.Skvernelio, kampai jau apsitrynė, nors tam tikri klausimai yra išlikę.
„Ypač tuos ketverius metus, kada teko daug bendrauti, nes R.Karbauskis buvo Seime, buvo ir aštresnių kampų. Manau, kad mes vienas kitą gerbiame, o ta pagarba išliks visą laiką“, – svarstė jis.
Komentuodamas paskutinę istoriją, kada R.Karbauskis jo nepaskyrė šešėliniu premjeru, S.Skvernelis teigė, kad iš tiesų išsiskyrė taktiniai vertinimai – buvęs premjeras buvo įsitikinęs, kad reikėjo bandyti suburti platesnę šešėlinę Vyriausybę: „Nereikia sakyti, kad R.Karbauskis už nugaros sužaidė žaidimą“.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad anksčiau R.Karbauskis žaisdavo už jo nugaros, S.Skvernelis teigė manantis, kad ne.
„Aš manau, kad ne. Per ketverius metus buvo visko, tačiau visumoje… Na, galbūt vienoje temoje aš dar neturiu atsakymų, bet mes gal dviese kažkada vis tiek išsiaiškinsime, kur yra išlikusi tikrai tokia gili abejonė.
Tačiau buvo visko – tai yra politika: buvo ir šiltesnių laikų, ir karštesnių, ir šaltesnių. Ypač po prezidento rinkimų situacija buvo sudėtinga dėl įvairių priežasčių, Vyriausybės patvirtinimas iš naujo nebuvo lengvas – visokių minčių ir man buvo kilusių. Tai yra natūralu“, – svarstė S.Skvernelis.
Galvojo atsisakyti premjero darbo
Tuo metu vertindamas, kaip po premjeravimo pasikeitė jo gyvenimas, S.Skvernelis teigė, kad gyvenimas pasikeitė iš esmės.
„Premjero darbas tikrai pats atsakingiausias ir sunkiausias šalyje – turbūt visi tą pripažįsta. Nuo prezidento, Seimo pirmininko ir ministro – tai tikrai yra pati didžiausia atsakomybė, kada turi visais gyvenimo atvejais žinoti, kokių sprendimų reikia. Jeigu nežinai – pasikonsultuoti, bet vis tiek priimti galutinius sprendimus. Esi atsakingas už viską – ir už tai, už ką nesi atsakingas“, – prisiminė S.Skvernelis.
Anot jo, premjeras būna atsakingas už visų klaidas, o sėkmių ir gerų rezultatų niekas nemato. „Tai yra sunkus, nedėkingas, dažnai žmonių klaidingai įsivaizduojamas darbas. Tai yra žiauriai alinantis darbas“, – vertino S.Skvernelis.
Politikas prisimena, kaip ketverius metus gyvenus griežtai sustygiuotu gyvenimo ritmu, kada kiekvieną žingsnį lydi apsaugos darbuotojai, ne vienam kolegai, praleidus kelerius metus tokiame burbule, grįžti į normalų gyvenimą yra iššūkis.
„Dar gruodžio 10 dieną esi premjeras, o gruodžio 11 dieną jau esi niekas. Iki gruodžio 10 tave saugo nuo įvairių grėsmių, kurios niekur gruodžio 11 dieną nedingsta – tie, kas kesinosi, kurie buvo pikti ir grasino, tai nesibaigia, o apsauga „nusiima“, – paradoksą įvardijo jis.
S.Skvernelis neslepia, kad susirgęs pirminės stadijos limfoma galvojo mesti darbą.
„Taip, galvojau tai padaryti, tačiau po to įsiklausiau į tuos žmones, kurie patarė, kad darbas daug gali padėti – kai lieki vienas su savo liga ir kasdien apie tai galvoji, tai tikrai nepadeda kovoti (...) Taip pat buvo patikinimas, kad tai nekenks, kad galėsiu tą darbą dirbti kokybiškai, kaip iki tol“, – kalbėjo jis.
