Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija praėjusią savaitę paskelbė, kad laikinai uždraudžia beveik visiems savo piliečiams išvykti iš šalies.
Toks sprendimas priimtas po to, kai į Minską susmigo pasaulio lyderių žvilgsniai dėl užgrobto į Vilnių iš Atėnų skridusio keleivinio lėktuvo. Juo skridę Lietuvoje nuo režimo besislapstantis vienas opozicijos veikėjų žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega buvo suimti.
Rizikos valdymo ekspertai mano, kad tokio įvykių, kurie gali baigtis ir mirties nuosprendžiu R.Pratasevičiui, scenarijaus buvo galima išvengti. Kodėl atsitiko kitaip?
Planas buvo kitoks?
Minske iš užgrobto lėktuvo išlaipinto R.Pratasevičiaus vietoje galėjo būti ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Iš Atėnų į Vilnių ji skrido tuo pačiu maršrutu, tik savaitę anksčiau.
Neatmetama versija, kad Baltarusijos valdžia Minske planavo nutupdyti būtent šį lėktuvą. Tai rodo ir kai kurie duomenys.
Bet paskutinę minutę esą įvyko kažkas nenumatyto, ir S.Cichanouskaja pasiekė Lietuvos sostinę, kur ją nuolat saugo keli ar keliolika Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų.
Grėsmės galėjo išvengti
Tačiau kodėl mūsų šalies tarnybose neįsijungė raudonos lemputės, kad S.Cichanouskajai pernelyg rizikinga kirsti Baltarusijos oro erdvę?
„Jai buvo leista eiti į mišką, kur knibžda vilkų, ir tai jau mūsų tarnybų brokas“, – „Lietuvos rytui“ sakė specialistas, atsakingas už keturių Lietuvoje veikiančių didelių įmonių rizikos valdymą.
Savo tapatybės atskleisti nenorėjęs ekspertas įsitikinęs, kad jeigu mūsų šalies tarnybos būtų gerai atlikusios savo darbą, incidento buvo galima išvengti – S.Cichanouskajai ir R.Pratasevičiui turėjo būti primygtinai rekomenduojama skristi, pavyzdžiui, per Vieną.
„Mūsų tarnybos šiuo atveju turėjo suveikti, ir toks žmogus net neturėjo įlipti į lėktuvą, kuris skrenda virš Lietuvai priešiškos valstybės teritorijos.
Tai, kas įvyko, numatyti gal ir sunku, bet specialiosios tarnybos turi laikytis pozicijos, kad visada gali įvykti blogiausia. Reikia turėti galvoje ir tai, kad Baltarusijos režimas nuolat ieško spragų mūsų saugumo sistemoje“, – kalbėjo specialistas.
Anot eksperto, Baltarusijos tarnybos tas spragas surado, o incidentas su lėktuvu akivaizdžiai parodė, kad Lietuva neturi aiškios ir veikiančios rizikų valdymo strategijos, neįvertino rizikos, galinčios kilti dėl pas mus besislapstančių baltarusių opozicijos veikėjų.
„Labai panašu, kad nebuvo jokio plano, kas gali nutikti, jeigu vienas ar kitas jų žūtų arba būtų pagrobtas.
Neatmestina, kad mūsų tarnybos galėjo bandyti išvengti atsakomybės už Baltarusijos opozicionierių saugumą. Bet, kaip parodė lėktuvo užgrobimo istorija, grėsmė kilo ne tik jiems, bet ir keliasdešimčiai mūsų šalies piliečių.
Šiuo atveju pasitvirtino, kad mūsų šalies tarnybos reaguoja jau po įvykio. Tai yra mūsų bėda. Nėra jokio prevencinio darbo. Reaguojama gal ir teisingai, bet daug pigiau ir saugiau būtų bandyti užbėgti įvykiams už akių“, – svarstė „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Prevencijai būtinos nemenkos investicijos, bet kalbintas ekspertas neabejojo, kad ilgainiui jos atsipirktų: „Moksliškai įrodyta, kad preventyvus įvykių valdymas yra mažiausiai keturis kartus pigesnis nei reagavimas po įvykio.“
Privalėjo būti apmokyti
Tačiau ar tikrai buvo galima iš anksto numatyti keleivinio lėktuvo užgrobimą ir užbėgti tam už akių? Ar Lietuvos tarnybos turi tam išteklių? Kiek tai atsieitų?
Kalbintas rizikų valdymo specialistas mano, kad elementarios prevencinės priemonės galėjo kainuoti apie 10 tūkst. eurų.
„Būtų užtekę, kad mūsų ar Lenkijos specialiosios tarnybos R.Pratasevičiui duotų saugų telefoną su specialia vietos nustatymo programa, pagal kurią būtų galima žinoti jo buvimo vietą.
Jis taip pat turėtų pranešti apie artimiausius savo planus ir turėti kontaktą su rizikų valdymo centru, kurį galėtų bet kuriuo metu skubiai informuoti apie jam iškilusį pavojų.
Jeigu jis man atsiųstų žinutę, kad iš Atėnų skris per Baltarusiją, aš jam iš karto pasakyčiau: „Žmogau, tik nebandyk juokauti.“ Manau, kad ir kiti jam būtų tai patarę.
R.Pratasevičius, kaip ir kiti nuo A.Lukašenkos režimo Vilniuje besislapstantys veikėjai, turėjo būti apmokyti, kaip elgtis panašiais atvejais, kaip pabėgti ir išgelbėti savo gyvybę.
Turėtų būti tas pat kaip su ligų prevencija – nori išvengti AIDS, turi naudoti prezervatyvą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo ekspertas.
Norėjo mėgautis laisve
Vis dėlto panašu, kad Lietuvoje nuo režimo pasislėpę aktyvistai norėjo mėgautis nevaržoma laisve ir apie jų gyvybei už Baltarusijos ribų galinčias kilti grėsmes galvojo ne per daugiausia.
Apie tai „Lietuvos rytui“ užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas: „Jie patys turi turėti savisaugos instinktą ir tam tikrus algoritmus.“
Politikas prisiminė atvejį, kai prieš metus vienas į Vilnių skridusios Ukrainos delegacijos narys pats įvertino galimą grėsmę ir pasirinko saugesnį maršrutą. Užuot su visa delegacija skridęs kartu per Baltarusiją, jau tuomet Rusijos ieškomas asmuo nusprendė vykti per Varšuvą.
Kodėl galimos grėsmės neįvertino S.Cichanouskaja, o vėliau ir R.Pratasevičius?
„Sunku pasakyti. Baltarusių bendruomenė Lietuvoje įvairi, jų santykis su teisėsaugos institucijomis sudėtingas. Jie nori turėti visišką autonomiją, laisvę ir nenori, kad būtų čia kontroliuojami.
Pagaliau yra toks niuansas, kad bet koks jų kontaktas su mūsų saugumo struktūromis, jeigu tai taptų žinoma Minsko režimui, jiems būtų papildomas rizikos šaltinis“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.
L.Kasčiūnas sutiko su ekspertais, kad opozicijos atstovams būtų saugiau turėti bent jau telefonus, kuriais jie bet kada galėtų susisiekti su mūsų šalies saugumo pareigūnais: „Bet jie patys turi norėti juos turėti. Kol kas jų požiūris, panašu, yra kitoks.“
Turėtų stiprinti apsaugą
Bet ar baltarusių aktyvistams prieglobstį suteikęs Vilnius neturėtų įvertinti, kad pats irgi atsiduria didesnės rizikos zonoje, ir ieškoti būdų, kaip tas rizikas suvaldyti?
L.Kasčiūnas neslėpė, kad ir jam vis dar atviras klausimas, kodėl mūsų valstybės apsaugą turinti S.Cichanouskaja iš Atėnų skrido per Baltarusiją.
Seimo komiteto vadovo nuomone, gali būti, kad šiuo atveju rizika nebuvo tinkamai įvertinta.
„Manau, kad S.Cichanouskaja Vilniuje yra saugi. Bet prie kiekvieno baltarusių opozicionieriaus Vadovybės apsaugos tarnybos komandos nepastatysi.
Kita vertus, Lietuva privalo sukurti stipresnę čia įsikūrusių opozicijos atstovų saugumo sistemą. Turi būti aiškūs algoritmai, pagal kuriuos jie būtų suskirstyti į didesnės ar mažesnės rizikos zonas“, – sakė parlamentaras.
L.Kasčiūno žiniomis, R.Pratasevičius dėl kontaktų su S.Cichanouskaja turėjo būti didesnės rizikos zonoje: „Manau, jis tam tikras taisykles tikrai žinojo.
Bet R.Pratasevičius net nėra pabėgėlis. Jis Lietuvoje buvo turėdamas darbo vizą. Toks statusas nesukelia jokių įsipareigojimų nei vienai, nei kitai pusei. Mūsų tarnybos nebuvo atsakingos už šio asmens saugumą.“
Kuriamos naujos taisyklės
Po incidento su Minske nutupdytu lėktuvu Lietuvoje galvojama apie naujas taisykles.
„Būtina sukurti naujas schemas, kaip reaguoti į panašius atvejus. Mes neišvengiamai turime galvoti ir apie tai, kad panašių incidentų gali įvykti ir Lietuvoje, kai veikiama šiurkščiai, pavyzdžiui, žmogus pagrobiamas ar atsitinka dar kas nors blogiau. Tai būtų smūgis ir mūsų šalies patikimumui.
Tokios prevencinės priemonės pareikalaus didelių investicijų. Bet reikia visada įvertinti, kad pasekmės gali būti daug didesnės“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Galimos grėsmės jau matyti. Tai ir nelegali migracija per sieną, ir Minsko režimo užmojai apklausti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų.
Politikas neabejoja, kad Baltarusijos provokacijų gali daugėti: „Hibridinės grėsmės tuo ir išskirtinės, kad jų gali kilti bet kur ir bet kada, ir svarbu, ar jas gali atspėti, ar ne.“
Siūlo pasitelkti vaizduotę
Iki šiol daugeliu atvejų galimų grėsmių vertinimas Lietuvoje buvo panašus į loteriją. Su tuo sutinka ir buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai.
Antai nuo 1998 iki 2004 metų VSD vadovavęs Mečys Laurinkus pripažino, jog apie prevencinių priemonių būtinybę dažnu atveju prabylama tik po kokių nors įvykių, nes vyrauja požiūris, kad nieko čia nenumatysi, o jei kas nors įvyks, tada ir reaguosime.
„Toks tarnybų požiūris turėtų keistis. Manau, šį tą numatyti įmanoma. Gal negalima numatyti visų detalių, bet galimi scenarijai turėtų būti aptarti.
Lietuva jau turėtų būti numačiusi įvairius scenarijus, kaip Baltarusija reaguos į jai pradėtas taikyti ekonomines sankcijas, kurios vis griežtėja.
Iki šiol kova vyko daugiau tokiu informaciniu lygiu, bet dabar grėsmė didės ir tai reikia apskaičiuoti iš anksto.
Bet aš nematau, kad kas nors žiūrėtų strategiškai į priekį. O juk šiuo atveju kalbama ne vien apie ekonomiką.
Antai buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas sako, kad reikia pradėti kitomis kategorijomis matyti tai, kas vyksta mūsų pašonėje. Būtina žiūrėti plačiau ir nelaukti to momento, kai Rusijos kariuomenė atsiras Baltarusijos pasienyje.
Aš tam pritariu. Nežinau, galbūt mūsų struktūros apie tai galvoja, nenoriu jų menkinti. Bet jaučiu, kad nėra labai didelės koncentracijos analizei“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo M.Laurinkus.
Buvo pernelyg atsipalaidavę
Anot buvusio VSD vadovo, jeigu būtų reaguojama ne tik į pasekmes, bet analizuojamos ir galimos grėsmės, galbūt buvo galima išvengti ir lėktuvo užgrobimo.
„Mūsų šalies struktūros turėjo įvertinti grėsmę ir perspėti S.Cichanouskają, kuriai Lietuva yra suteikusi ypatingą statusą. Nežinau, ar tai nebuvo padaryta, bet tikrai turėjo. Kitų opozicijos veikėjų statusas Lietuvoje nėra aiškus ir sunku pasakyti, ar galėjo, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas jų atžvilgiu imtis kokios nors iniciatyvos savarankiškai.
Aš abejočiau, ar VSD kas nors apskritai klausė dėl grėsmių per Baltarusiją skridusiems šios šalies opozicijos aktyvistams.
Man atrodo, jie atsipalaidavę skraidė po Europą ir nieko neklausė. Aš nelabai įsivaizduoju, kokį vaidmenį čia Lietuva galėtų prisiimti ir už ką būti atsakinga. Be to, klausimas, ar pajėgtų?
Nereikėjo jiems skraidyti per Baltarusijos teritoriją.
Kiek girdėjau, jie ir patys apie tai kalbėjo, bet R.Pratasevičius kažkodėl ėmė ir pasielgė kitaip“, – sakė M.Laurinkus.
Kalbos prasilenkia su realybe
„Sunku atspėti, kas A.Lukašenkos galvoje“, – ištarė 2010–2015 metais VSD vadovavęs Gediminas Grina, kuris rimtai nevertino ekspertų svarstymų, jog nėra sudėtinga numatyti, kad Baltarusijos opozicijos aktyvistams nesaugu skristi virš šios šalies.
„Opozicionierių iš Baltarusijos pas mus dabar labai daug. Aš nežinau, ar su jais kas nors dirba ir kaip dirba, bet, mano supratimu, jų neįmanoma normaliai apsaugoti. Mūsų saugumo struktūros galėjo net nežinoti, kur ir kaip jie skraido.
Aišku, jeigu mūsų valstybė jiems suteikė kokias nors garantijas, VSD turėtų žinoti kiekvieną jų judesį. Bet jeigu valstybė už juos neprisiėmė atsakomybės, jie skraido, kur nori, ir jų po visą pasaulį nesugainiosi.
O skambūs Lietuvos politikų pareiškimai visiškai neatitinka šalies finansinių galimybių. Mūsų politinės pozicijos turėtų būti pagrįstos realijomis. Aš šiandien nematau suderinamumo tarp politikų kalbų ir supratimo, ką Lietuva gali daryti daugiau, be plikų deklaracijų prieš mikrofonus.
Prieš pradėdami kalbėti politikai turi gerai pagalvoti. Jeigu mes kviečiame šimtus opozicionierių, reikia įvertinti, ar jie nebus persekiojami, gaudomi, ar mes galime užtikrinti jų saugumą. Be to, reikia nepamiršti, kad VSD yra žvalgybos institucija, o ne saugos tarnyba. Ji negali persiplėšti ir tapti visų reikalų ministerija“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo G.Grina.
