„Steigdamas premiją norėjau prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo, o jų Lietuvoje tikrai turime“, – kalbėjo prezidentas V.Adamkus, kuris gyvendamas JAV išgarsėjo veikla aplinkosaugos srityje.
Jis džiaugėsi, kad išaugo nauja šioms problemoms neabejingų žmonių karta ir vienas tokių žmonių – Mindaugas.
M.Survila neslėpė, kad šis už filmą „Sengirė“ gautas apdovanojimas jam – vienas svarbiausių.
„Man labai svarbu, kad šį apdovanojimą skyrė Valdas Adamkus, kuris yra ne tik puikus gamtosaugininkas, bet ir aukšai vertinamas politikas. Toks įvertinimas įpareigoja nesustoti", – kalbėjo gamtininkas.
Jis jau žino, kaip išleis premiją. Pusė lėšų bus skirta švietėjiškiems projektams, kita pusė papildys fondo sąskaitą. Režisierius užsiminė, kad bus kuriamas ir naujas filmas apie senuosius miškus.
Prezidentas Gitanas Nausėda neabejoja, kad gyvoji gamta – tai vertybė, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms, o prezidento V.Adamkaus darbas aplinkosaugos srityje ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja.
Prezidentas G.Nausėda pridūrė, kad Lietuva iki 2050 metų turėtų tapti klimatui neutralia šalimi.
V.Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo praėjusiais metais įsteigta premija – 5 tūkst. eurų – skiriama už pasiekimus aplinkosaugos srityje.
2017-aisiais pasirodžiusiame filme vaizduojamos Lietuvos sengirės – žmogaus veiklos nepaliesti miškų plotai ir jų gyvūnija. Filmas buvo kuriamas net 12 metų, o vien filmavimas užtruko 4 metus.
Jo premjera įvyko Amsterdame (Nyderlandai), IDFA festivalyje, vėliau filmas rodytas net 30 šalių, dalyvavo 60 festivalių.
Lietuvoje „Sengirės“ juosta gavo du „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus už geriausią operatoriaus darbą (Mindaugas Survila) bei profesinės meistrystės (garso takelis) darbą (Saulius Urbanavičius, Jonas Maksvytis).
Filmas sukurtas siekiant atkreipti dėmesį į sparčiai kertamus senuosius Lietuvos miškus. Jų išsaugojimui vėliau buvo įkurtas „Sengirės fondas“, kuriam skirta ir dalis „Sengirės“ filmo pajamų – 60 tūkst. eurų.
Pasak M.Survilos, rėmėjai per metus šią sumą padidino iki 128 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus perkami miškai, kuriuose nevykdoma jokia veikla ir tokiu būdu formuojasi sengirė.
Gamtininkas prognozavo, kad šiemet pavyks nupirkti apie 20 hektarų miško.
