Vidiniai išgyvenimai ir slegiantis kaltės jausmas prieš šeimą, draugus, pažįstamus, teisėjų bendruomenę. Taip šią savaitę jautėsi žinomas teisėjas A.Daugėla, kurio įgaliojimai buvo sustabdyti po greitkelyje įvykusio incidento.
57 metų pareigūnas dažnai po savaitgalio vykdavo iš Klaipėdos, kuri daug metų buvo jo darbo ir gyvenamoji vieta, į Vilnių – ten dirbo Aukščiausiajame teisme ir nuomojosi būstą.
Toks gyvenimo ritmas tapo įprastas. Aukštas pareigūnas buvo įpratęs daug važinėti. Tačiau birželio 1-ąją kelionė buvo lemtinga, sudrebinusi gyvenimą iš pamatų.
Sėkminga karjera, kurią A.Daugėla pradėjo policijoje, o tęsė teismuose, staiga buvo sustabdyta ir atsidūrė nežinomybėje.
Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 2-ąją pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teikimo Seimui atleisti neblaivų prie vairo įkliuvusį teisėją.
Prieš 32 metus pradėjęs dirbti kaip tardytojas Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate vėliau A.Daugėla vadovavo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui, tapo šio teismo pirmininku.
Galiausiai teisėjas, pasižymėjęs nepriekaištinga reputacija, pakilo iki vienos aukščiausių karjeros pakopų – buvo paskirtas į Aukščiausiąjį teismą.
Incidentas apaugo versijomis
Nuvilnijusi netikėta žinia apie A.Daugėlos sustabdymą greitkelyje ir blaivumo patikros rezultatas pribloškė jo artimuosius, draugus, kolegas, visuomenę.
Vieni puolė smerkti, kad kitus teisęs žmogus pats elgėsi netinkamai – greitkelyje sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.
A.Daugėlą geriau pažįstantys žmonės neskubėjo jo teisti – svarstė, kas galėjo atsitikti, kad jis paslydo.
Incidentas apaugo įvairiomis versijomis, net sklido kalbos, kad teisėjas galėjo būti stebimas. Mat taip jau buvo nutikę ne vienam aukštam pareigūnui.
Tai kas tą dieną iš tikrųjų vyko teisėjo gyvenime ir kelyje?
Atsakymo ieškojusiai „Lietuvos rytui“ žurnalistei pavyko pažvelgti į skandalingo incidento užkulisius, pakalbinti A.Daugėlą.
Pranešė, kas sukėlė įtarimų
Tą dieną sėdęs prie nuosavo automobilio „Mercedes-Benz“ vairo teisėjas A.Daugėla, matyt, tinkamai neįvertino savo būklės.
Už tai jis kaltina tik save ir nesidairo atgal. O gal vertėtų?
„Nenoriu tikėti, kad kas nors iš pažįstamų pranešė“, – ištarė pašnekovas.
Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė informavo „Lietuvos rytą“, kad pranešimo apie įtartiną automobilį sulaukta 16 valandą 25 minutės.
Paskambinęs vairuotojas aiškino, kad važiavęs automagistrale Vilniaus link, buvo netoli Kauno IX forto.
Jis pastebėjo automobilį, kuris esą sukėlė įtarimų, – arba vairuotojas buvo neblaivus, arba sutrikusi jo sveikata.
Esą tas automobilis kažkuriuo metu vinguriavo, o kartu su posūkio signalu įsijungė ir lango valytuvai.
Įtarimais pasidalijęs vairuotojas važiavo tai paskui A.Daugėlos automobilį, tai priešais jį.
Nesugebėjo susitvardyti
Vos per kelias minutes atvykę policijos pareigūnai greitkelyje sustabdė A.Daugėlos vairuojamą automobilį.
Jo blaivumo patikros metu alkotesteris parodė 1,82 promilės alkoholio.
Tai A.Daugėlai buvo dar vienas likimo smūgis.
Pirmasis teisėju teko dėl neseniai patvirtintų sveikatos problemų.
„Jokiu būdu nenoriu dangstytis sveikatos problemomis, bet būsiu atviras ir pripažįstu: patyręs didelį stresą nesugebėjau tinkamai susitvardyti, tam įveikti rasti tinkamesnių būdų ir priemonių“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Daugėla, pastaruosius dvejus metus ėjęs Aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas.
Išgyveno stresinę situaciją
– Ar dažnai vykstate į Klaipėdą ir atgal? – paklausiau A.Daugėlos.
– Jau dvejus metus beveik kiekvieną savaitgalį sugrįžtu į namus Klaipėdoje.
Per pastaruosius dvejus metus esu nuvažiavęs apie 70 tūkstančių kilometrų.
Iki šios savaitės pradžios niekada nebuvau sustabdytas kelyje, ilgose kelionėse automobiliu nebuvo kilę nė menkiausių incidentų.
Bet gyvenime kartais būna tokių situacijų, kai įvyksta lūžis.
– Kas jūsų gyvenime įvyko iki tol, kol buvote sustabdytas greitkelyje?
– Tai buvo kelių dienų stresinė situacija dėl jau minėtų sveikatos problemų ir aplinkybių visumos.
– Ar į Vilnių jūs važiavote vienas? Kodėl sėdote neblaivus prie vairo?
– Važiavau vienas. Tikrai nebuvo taip, kad išgėriau alkoholio ir sėdau į automobilį.
Tą dieną, kai vairavau, alkoholio nevartojau. Jaučiausi visiškai blaivus.
Todėl man pačiam buvo šokas, kai pamačiau, kiek parodė alkotesteris.
Policija surašė protokolą. Paprašiau, kad man būtų atliktas dar ir kraujo tyrimas.
Paprastai žmogus pats turi tuo pasirūpinti.
Bet buvau sustabdytas greitkelyje, jau už Kauno, buvo sudėtinga tuo pasirūpinti.
Galiausiai pareigūnai sutiko, kad su jais nuvykčiau į ligoninę, kur man buvo paimta kraujo. Dar nežinau, kokie tyrimo rezultatai.
Patikrinimo ligoninėje protokole nurodyta, kad iškvepiamame ore alkoholio kvapo neužuodžiama.
Nenurodyta ir kitų neblaivumo požymių.
– Kur jus sustabdė policijos pareigūnai?
– Jie sustabdė jau pravažiavus Kauną, prie posūkio į Grabučiškes. Ne iš karto pastebėjau pareigūnus, jie važiavo man iš paskos neįjungę nei švyturėlių, nei garso.
Tik pastebėjau, kad automobilis rodo posūkį į dešinę.
Iš pradžių nesupratau, kad taip jie mane stabdo.
Pripažįsta padaręs klaidą
– Kada vartojote alkoholio?
– Kelionės išvakarėse. Birželio 1-ąją iš Klaipėdos išvažiavau ne ryte, o antroje dienos pusėje.
Pakeliui niekur nesustojau ir su niekuo nebendravau.
Jaučiausi gerai, vairavau normaliai. Keista, kad kažkam pasirodė kitaip.
Policijos pareigūnai man pasakė, kad kažkas pranešė apie įtartiną vairavimą.
– Galbūt prieš tai kelyje įvyko koks nors incidentas?
– Važiuojant prie Kauno dėl kelio remonto reikėjo pervažiuoti į kitą, priešingos krypties, eismo juostą.
Gal toje vietoje kam nors pasirodė, kad keistai manevruoju? Bet aš puikiai žinau, kas yra pavojingas manevravimas, ir taip nesielgiu. Ir tada aš niekam nesukėliau pavojaus.
– Vis dėlto ar pripažįstate suklydęs?
– Tai, kad vairavau neblaivus, nepateisinama.
Taip, padariau klaidą, kad išvažiavau iš Klaipėdos neįsitikinęs, jog kažkiek dar galiu būti neblaivus.
Gal reikėjo pasitikrinti? Neturiu įsigijęs alkotesterio, neturiu žalingo įpročio, tad man tokio daikto niekada nereikėjo.
Širdyje – skaudu
– Ar jūs tą dieną vykote į darbą, gal teisme buvo suplanuotas posėdis?
– Tos dienos pabaigoje planavau grįžęs į Vilnių užsukti ir į darbą.
Kitą dieną buvo numatyta paskelbti nutartis.
Norėjau jas dar kartą peržiūrėti, paskaityti gautą paštą.
– Kaip bendradarbiai, kiti žmonės reagavo į jūsų klaidą?
– Už visus negalėčiau kalbėti. Tačiau ramina tai, kad labai daug žmonių žinutėmis, skambučiais ar tiesiog žodžiu išreiškė palaikymą.
Pažinodami mane jie sakė, kad negali patikėti mano tyčiniu nusižengimu.
Mano įgaliojimai sustabdyti. Širdyje skaudu, jog po daug metų, manau, kruopštaus, sąžiningo ir sunkaus darbo valstybei ir visuomenei gali tekti jį palikti su įrašu, kad pažeminau teisėjo vardą.
Visus tuos metus dirbau atsidavęs, rezultatai buvo geri, neatsitiktinai buvau paskirtas ir į Aukščiausiąjį teismą.
Tai man buvo didelis įvertinimas. Teisininkams tai – viena karjeros viršūnių.
Tačiau jokiu būdu neteisinu savęs. Suprantu, kad toks faktas kaip vairavimas esant neblaiviam visuomenėje vertinamas griežtai.
Bet ir situacijos nebūna vienodos, todėl ir sprendimai dėl padarytų pažeidimų turėtų būti ne tik griežti, bet ir teisingi.
Nelemtas įvykis ir galimos to pasekmės, kad ir kokios būtų skausmingos, nėra gyvenimo pabaiga.
Kaip ir ne visos ligos yra mirtinos.
Todėl ir kitiems norėčiau palinkėti būti atsakingiems, gerbiantiems, vertinantiems ir mylintiems vieni kitus. Ir, žinoma, sveikiems.
Nuoširdžiai atsiprašau šeimos, kurią įskaudinau labiausiai, atsiprašau teisėjų, kuriuos įžeidžiau savo poelgiu.
Jaučiuosi suklydęs ir neturiu jokio pasiteisinimo.
– Anksčiau esate minėjęs, kad jeigu nebūtumėte tapęs teisėju, greičiausiai būtumėte baldų restauratorius. Jeigu teks palikti teisėjo pareigas, galbūt tuo užsiimsite? Ar susimąstėte apie ateitį?
– Iš tiesų kažkada atsakydamas į klausimą esu apie tai kalbėjęs. Dabar tai galėtų būti laisvalaikio pomėgis.
Turiu dar keletą nerestauruotų baldų. Medį ir baldą galima prakalbinti – man toks darbas būtų mielas.
Apie kitus, konkretesnius, ateities planus dabar sunku ką nors pasakyti.
Pirmiausia turi būti išspręsti klausimai, susiję su dabartine mano situacija. Nuo to priklausys ir ateities planavimas.
Po išgertuvių savijauta gali būti apgaulinga
Tomas Vilius Kajokas, toksikologas, psichoterapeutas:
„Alkoholio skilimo greitis žmogaus organizme iki tam tikro momento yra linijinis – jis skyla maždaug pastoviu greičiu, o jo mažėjimą kraujyje galima pavaizduoti tiesia linija. Tas greitis yra šiek tiek individualus, bet europiečių beveik vienodas.
Per valandą europiečio organizmas gali suskaidyti apie 10–15 ml spirito. Per tiek laiko pasišalina 0,1–0,15 promilės alkoholio. Kuo kūno masė didesnė, tuo koncentracija mažėja lėčiau.
Stambūs žmonės blaivosi lėčiau nei liekni ir ilgiau išlieka pakaltinami.
Kai kurių etninių grupių genetika lemia, kad jų organizmas alkoholį skaido lėčiau. Pavyzdžiui, indėnų, japonų.
Kuo mažesnis žmogaus svoris, tuo greičiau ir nuo mažesnių dozių apgirstama.
Esama ir įvairių išlygų, pavyzdžiui, alkoholio skilimą gali paspartinti arba sulėtinti vartojami vaistai.
Funkcinis smegenų gebėjimas atsigauti yra daug spartesnis nei alkoholio skaidymas organizme. Formaliai žmogus gali jaustis prasiblaivęs, bet jo kraujyje alkoholio gali būti gerokai daugiau, nei leidžia įstatymas vairuojant. Jeigu žmogus išgėrė nedaug, po kelių valandų jam gali nieko nebebūti.
Pavyzdžiui, jei žmogus išgėrė taurę vyno, maždaug po 3–4 valandų jis galės vairuoti. Bet jei daug prisiliuobė ir neturi alkotesterio, kad kitą dieną pasitikrintų blaivumą, tokiam patarčiau prie vairo nesėsti 24 valandas.“
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
