„Šiuo metu vyksta vidinis situacijos vertinimas dėl galimų regionų, kur būtų galima steigti naująjį poligoną“, – rašoma KAM gegužės pabaigoje BNS pateiktame atsakyme.
„Vėliau, esant poreikiui ir atsižvelgiant į numatytus socialinius, ekonominius, infrastruktūros bei demografinius kriterijus, būtų planuojama užsakyti galimybių studiją visoje Lietuvos teritorijoje, identifikuojant potencialias teritorijas kariniam poligonui“, – teigiama jame.
KAM taip pat tvirtina, kad, prieš priimant sprendimą dėl konkrečios poligono vietos, bus peržiūrimi galimi kompensavimo mechanizmai ir būtini teisės aktų pakeitimai, taip pat atliktas techninis, finansinis, ekonominis ir socialinis vertinimas.
Galutinį sprendimą dėl poligono priims Seimas, kai poligono steigimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Ministerija tvirtina, kad iš keturių turimų poligonų tik du tinkami organizuoti mažų karinių dalinių kovinio šaudymo ir taktinio manevravimo pratybas Lietuvos kariuomenei bei Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui ir JAV rotacinėms pajėgoms, siekiant išlaikyti aukštą kovinį parengtumą bei pasiruošti bendrų užduočių vykdymui ištisus metus.
Tai – Gaižiūnų poligonas Rukloje ir generolo Silvestro Žukausko poligonas Pabradėje.
„Kadangi Lietuvos kariuomenė savo žinioje turi vos du tinkamo dydžio ir pajėgumo poligonus, tinkamus kompleksiniam kariniam rengimui su modernia karine technika, ieškoma galimybių turėti trečią poligoną“, – teigia KAM.
Anot jos, naujas poligonas būtinas, nes regione tebėra įtempta geopolitinė situacija, be to, vystomi Lietuvos kariuomenės pajėgumai, vykdomas karinis rengimas, įsigyjama ir įsisavinama nauja moderni karinė technika, be kita ko, būtina stiprinti tarpusavio sąveiką su NATO sąjungininkais bendrose karinio rengimo pratybose.
Aplinkos ministerija šią savaitę pranešė, kad, papildžius Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinį, naujas karinis poligonas galėtų būti įrengtas bet kurioje šalies Lietuvoje.
Toks sprendimas priimtas po to, kai KAM vasarį pranešė atšaukianti kariniam poligonui rezervuotas teritorijas Žemaitijoje, o kovą aplinkos ir krašto apsaugos ministrai Simonas Gentvilas bei Arvydas Anušauskas pareiškė vietos naujam poligonui ieškosiantys ne tik Žemaitijoje, bet visoje šalies teritorijoje.
Patikslinti Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinį sutarta atsižvelgiant į Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės savivaldybių bei jų bendruomenių prašymus. Jie prieštaravo, kad kariniam poligonui būtų paimtos jų teritorijos.
