Vienijančio tilto idėja
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad pažadą vienytį, kurį prezidentas galėjo įvykdyti, kuo toliau, tuo sunkiau bus įgyvendinti.
„Tam tikra prasme prezidentas jau pradeda teikti preferencijas kai kurioms grupėms. Natūralu, kad jo įsiklausymas, girdėjimas ir „buvimas tiltu“ nebėra ta graži idėja, kuria mes visi galime tikėti, nes pagrindo ja tikėti yra pakankamai nedaug“, – įvertino R.Urbonaitė.
Panašios nuomonės laikėsi ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) politologė Jūratė Novagrockienė.
„Prisiminkime, kaip konferencijoje buvo pakeisti nemėgsti žurnalistai, tie, kurie drįso kritikuoti prezidentą. Prisiminkime, kaip buvo sakoma, kad Prezidentūra taps atvira įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Iš tikrųjų tiltas tiesiamas tik tarp tam tikrų žmonių“, – kalbėjo J.Novagrockienė.
Nors, remiantis visuomenės nuomenių apklausomis, palankus prezidento vertinimas kurį laiką mažėjo, G.Nausėda vis tiek išlieka geriausiai vertinamu politiku šalyje.
Nemažai kritikos G.Nausėda sulaukė pastarosiomis savaitėmis, kai „Šeimos gynimo maršo“ metu skambėjusiame sveikinime užsiminė, kad reikėtų sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius, tačiau laikantis Konstitucijos.
Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad tokie veiksmai netiesiogiai rodo, kad prezidentas nepalaiko nei Stambulo konvencijos, nei Partnerystės įstatymo.
„Tai yra žmogus iš radikaliojo dešinio populizmo stovyklos. Kita vertus, nėra kuo stebėtis, nes jau kadencijos pradžioje buvo matyti, kad tai yra populistinė figūra“, – pabrėžė V.Bruveris.
Anot politologės R.Urbonaitės, G.Nausėda, nors ir daro klaidų, gali būti perrinktas antrai kadencijai, mat kol kas politiniame lauke nematyti stiprių konkurentų.
„Labiausiai G.Nausėdos galimybes didina ne jo paties veikla, kiek konkurencijos nebuvimas. Nes kitos partijos tiesiog neturi kandidatų. Va čia ir yra didžiausia parama ir paguoda G.Nausėdai“, – prognozavo R.Urbonaitė.
Tarp dviejų modelių
Tuo metu komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus „Žinių radijo“ laidoje svarstė, kad G.Nausėda vis dar ieško savo vaidmens Lietuvos politiniame gyvenime, tačiau jo įtaka, anot M.Katkaus, nėra didelė.
M.Katkaus manymu, G.Nausėda viešojoje erdvėje pasirodė kaip Valdo Adamkaus patikėtinis, bandantis tęsti jo politinę liniją, tačiau pakliuvo į spąstus, kada prezidento poziciją apibrėžė ryškus Dalios Grybauskaitės vaidmuo, nepalyginamai įtakingesnis, aktyvesnis negu buvo V.Adamkaus.
„G.Nausėda pirmus dvejus metus tarsi mėtosi tarp tų dviejų modelių, ir, tiesą sakant, jam nesiseka nei vienas, nei kitas.
Jis nėra tas moralinis autoritetas kaip V.Adamkus, kuris sugeba išbalansuoti, pakilti tarp smulkių politinių rietenų ir būti taikytoju, arbitru. G.Nausėda stoja tai į vieną, tai į kitą pusę, konfliktavo ir su Sauliaus Skvernelio, ir su Ingridos Šimonytės Vyriausybėmis.
Kita vertus, nepaisant pastangų ir gana aukšto reitingo, nepavyksta tapti ir D.Grybauskaitės įpėdiniu, kuri daugelyje sričių turėjo labai tvirtą nuomonę ir kišdavosi į visą eilę Lietuvos gyvenimo klausimų“, – palygino M.Katkus.
Komunikacijos specialistas svarsto, kad pastaruoju metu matomas prezidento bandymas atsigręžti į tradicines ar kraštutines jėgas kelia pavojų G.Nausėdai būsimuose rinkimuose. „Vis dėlto, jis buvo išrinktas labiau Lietuvos centro balsais, jis nebuvo protesto kandidatas, jis nebuvo kandidatas tų žmonių, kurie rinkosi Vingio parke“, – kalbėjo M.Katkus.
Peržengiančios ribas patyčios?
G.Nausėda – bene vienintelis prezidentas, sulaukiantis tiek daug negatyvių reakcijų viešojoje erdvėje – stebimi užgauliojimai, įvairios pravardės. Ar nėra peržengiama riba?
„Manyčiau, kad politikas nėra šventasis, jo kritikos ribos, kaip nustato Lietuvos įstatymai, yra šiek tiek didesnės. Priminsiu, kad D.Grybauskaitė ir V.Adamkus taip pat buvo labai stipriai koneveikiami, tik tai darė ne tie patys, kurie dabar koneveikia G.Nausėdą. Turbūt tokia yra politiko dalia.
Mano nuomone, politikoje stora skūra yra reikalinga, ir į politinių oponentų ar tuo labiau visuomenės anekdotus reikėtų žvelgti oriai, išdidžiai ir savo darbais parodant, kad tai tavęs neveikia. Manyčiau, kad G.Nausėdos truputį pernelyg didelis jautrumas, ypač klausimuose, susijusiuose su jo šeima, yra žmogiškai suprantamas, bet nėra labai produktyvus“, – svarstė M.Katkus.
„Prezidentas galėtų daug daugiau pasiekti pats aktyviai primesdamas darbotvarkę visuomenėje, o ne būdamas atsitraukęs. Didžioji dalis kritikos jam yra susijusi su tuo, kad jis įvykius ne kuria pats, bet į juos reaguoja, ir dažnai reaguoja neturėdamas aiškios nuomonės“, – pridūrė jis.
