Net pirmojo laiptelio nepraėjęs įstatymo projektas jau spėjo sujaukti valdančiosios koalicijos gyvenimą – kalbama apie galimą Laisvės partijos kerštą koalicijos partneriams, baimintasi skilimo konservatorių frakcijos viduje.
Laukia susitikimas
Vienas Partnerystės projekto iniciatorių, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius anksčiau viešai yra teigęs, jog dėl koalicijos partnerių kaltės žlugus šiam balsavimui, Laisvės partija neabejotinai svarstytų, kaip jiems reikėtų elgtis toliau.
Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ teigė, jog šis klausimas su koalicijos partneriais bus apsvarstytas, o po šio susitikimo paaiškės, kaip toliau atrodys koalicijos santykiai.
„Kas bus toliau? Visų pirma, mes, matyt, grįšime į koaliciją pasitarti. Reikia tam tikro įvertinimo, ar visi padarėme viską, ką galėjome, kad šiam įstatymui būtų pritarta pateikimo stadijoje. Tada matysime. Kažkurių didelių linijų dabar brėžti aš nenoriu“, – kalbėjo V.Mitalas.
Vienintelę raudoną liniją Laisvės frakcijos narys brėžtų šiuo metu siūlomai Partnerystės įstatymo „alternatyvai“.
„Tas įstatymas, kuris yra pardavinėjamas kaip „alternatyva“, apie partnerystę kaip UAB, iš tikrųjų nėra alternatyva, ir tas įstatymas yra gerokai už mūsų raudonosios linijos. Tikiuosi, kad kažkokių netikėtų manevrų neva ieškant dar daugiau kompromisų Seimas nepadarys“, – teigė parlamentaras.
Ar Laisvės partija nekerštaus įstatymo projekto nepalaikiusiems koalicijos partneriams? „Labai tikimės greitu metu šį klausimą koalicijoje išsamiai aptarti, ir tada pamatysime, kokie mūsų santykiai po to susitikimo, koks dūmas rūks. Tikiuosi, kad rasime būdą, kaip kartu visiems sudėlioti planą, kaip judėti toliau šiuo klausimu“, – vylėsi jis.
Grėsė skilimu?
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Navickas teigė, kad partnerystė koalicijoje tvirta, tačiau klausimų kyla dėl vienybės pačioje konservatorių frakcijoje.
„Po antradienio (balsavimo-aut.past.) nematau jokių galimybių trankyti durimis. Matau vieną galimybę – jeigu iš tikrųjų dalis pačių konservatorių būtų sugalvoję kurti savo frakciją ar dar ką“, – laidos metu kalbėjo A.Navickas.
Konservatorius teigė, kad kolegų balsavimas nenustebino – anot jo, kad apytiksliai tiek frakcijos narių projekto nepalaikys, buvo žinoma. „Kad pas mus atsirado žmonių, kurie galbūt prieš tai tikėjosi gauti daugiau postų, galbūt bijojo, kad regionuose pasirodys labai nepopuliaru balsuoti už Partnerystės projektą. Jie, 13-15 žmonių, labai aiškiai pasakė, kad nebalsuos, bet noriu atkreipti dėmesį, kad 35 žmonės balsavo „už“, – pabrėžė jis.
Tačiau, anot A.Navicko, iš tiesų nustebino dalies konservatorių siekis dėl Partnerystės įstatymo surengti referendumą. „Mane labai nustebino ne tai, kad kolegos balsavo prieš, bet kad reikalavo referendumo“, – kalbėjo A.Navickas. Anot jo, referendumo idėja yra skaldanti.
Jei balsavimo rezultatai būtų buvę kitokie, ar konservatorių frakcijos skilimo grėsmė būtų realesnė?
„Pono R.Dagio atskilimas parodė, kad anapus partijos ieškoti politinių dividendų yra labai sudėtinga. Manau, kad tai tapo labai prastu pavyzdžiu, kuris atgraso narius.
Šių 13 (konservatorių frakcijos – aut.past.) narių, kurie išsakė nepasitenkinimą, paklausėme: „Ar jums nepatinka koalicija? Ar jums nepatinka būti joje?“. Atsakė neigiamai, bet teigė norintys būti girdimi. Tačiau tas „Būti girdimi“ man iki galo nėra aiškus.
Gerbiu jų nuomonę, apsisprendimą, bet nematau kažkokio tikro skilimo. Tai yra žmonės, kurie yra komitetų pirmininkai, Seimo pirmininkės pavaduotojas. Suprantu, kad jiems labai svarbu daryti reformas, turint tas pozicijas“, – kalbėjo A.Navickas.
Per anksti svaidytis kaltinimais
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad priekaištų dėl neparemto partnerystės projekto socialdemokratų frakcijai turėtų būti mažiau – anot jo, pirmiausia tai yra klausimas, kurį valdantieji apsibrėžę savo koalicijos sutartyje.
„Dalis mūsų bičiulių laikėsi nuostatos balsuoti „prieš“, ypač po Šeimų maršo įvairios nuomonės pasigirdo. Jaunimo miestuose ir vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių rajonuose, požiūriai yra skirtingi.
Matau iš laiškų, kuriuos kiekvienas Seimo narys gavo, kad jaunimas labiau pasisako už šio įstatymo priėmimą, vyresni, labai keistai tik vyrai, pasisako kategoriškai prieš. Nors, ko gero, didesnė dalis, kuri pasisako prieš, neskaitė to įstatymo“, – svarstė socialdemokratas.
A.Sysas juokavo, kad Laisvės frakcija, kerštaudama koalicijos partneriams, galėtų pasielgti kaip Darbo partija ir atšaukti savo ministrus, arba nepritarti biudžeto pataisoms. Vis dėlto, A.Syso manymu, dar per anksti kalbėti apie rimtesnius nesutarimus valdančiojoje koalicijoje.
„Dar tik pusmetis – per anksti laužyti ietis, kaltinti neištikimybe ir kiekvienam eiti į šoną. Tie procesai visada vyksta metus, dvejus, ir kai jau pasiekiame Seimo darbo rubikoną, tada prasideda aiškesni nepasitenkinimai. Tada gali būti. Dabar tikrai nematau“, – įvertino socialdemokratas.
Patyrė spaudimą?
Vis dėlto, A.Sysas neatmetė, kad galimas paskubėjimas pakišo koją Partnerystės projektui pereiti net pirmąją stadiją. Anot socialdemokrato, Laisvės partija nenorėjo skubėti su šiuo įstatymo projektu, tačiau patyrė spaudimą.
„Pati Laisvės partija nelabai norėjo šioje situacijoje, iš karto po Maršo, kada viskas įtempta, kada G.Nausėda aiškiai pasisako, įmesti šį įstatymą – aišku, tai iš karto nukala penkis ar šešis balsus.
Tačiau spaudimas buvo padarytas, greičiausiai iš konservatorių, nes konservatoriai čia irgi išlošė – padėjo tašką. Vieni sako rudenį, kiti – gal dar vėliau, o gal iš viso negrįš prie šio įstatymo“, – teoriškai svarstė A.Sysas.
Tačiau V.Mitalas teigė, kad įvairios po balsavimo gimstančios teorijos yra labiau smulkios įžvalgos ar pasiteisinimai, o teikimo atidėjimas galutinio rezultato nebūtų pakeitęs.
„Nebuvo jokių prielaidų, kad dar pasvarsčius, su kuo nors pasitarus, atidėjus, kokiai nors situacijai atšalus būtų iš principo geriau negu buvo.
Galima galvoti, kad „Šeimų maršas“ kažkam pridėjo papildomo kinkų drebulio, tačiau man atrodo, kad tai yra labiau išvedžiojimai po balsavimo, kuris įvyko taip, kaip įvyko.
Tada pasipila teorijos, kad gal paskubėta, mažai su S.Skverneliu kalbėta, gal dar kas geriau galėjo būti padaryta. Tai yra smulkūs pastebėjimai, pasiteisinimai, kurie situacijos nekeičia“, – akcentavo parlamentaras.
Savo ruožtu A.Navickas patikino, kad iš konservatorių pusės nebuvo jokio paskatinimo, tačiau buvo bendras koalicijos manymas, kad reikia žengti pirmąjį žingsnį, kol negaunama milijono laiškų ir neorganizuojami piketai, o svarstymai jau galėtų trukti ilgiau.
„Gal tikėtasi daugiau balsų iš socialdemokratų, iš liberalų, konservatorių gal dar vienas koks balsas buvo manyta, kad bus“, – kalbėjo A.Navickas.
Tačiau A.Navickas įsitikinęs, kad šiandien konservatorių ir Laisvės partijos santykiai – daug geresni negu koalicijos pradžioje.
