„Kai 2017 ir 2018 metais įrenginėjome bendruomeninius namus, nesulaukėme jokio pasipriešinimo. Trečiųjų namų istorija kitokia, – pasakojo „Lietuvos rytui“ Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė. – Pastarąjį namą įsigijome pernai.
Savivaldybės merui Alvydui Katinui buvo atsiųstas ne vienas laiškas, kuriame neva visų kaimynų vardu buvo nuogąstaujama, kad bendruomeniniams namams pasirinkta netinkama vieta, geriau juos kurti užmiestyje, nes čia vaikams esą bus nesaugu, neva žaidimams per mažas kiemas, be to, kenks aplinkinių namų dūmai.
Jų vaikams nekenkia, o mūsų kenks? Mandagiai atsakydavome į tuos laiškus, kad nėra dėl ko jaudintis.“
Naujųjų namų darbuotojai su pagalbininkais sutvarkė gerokai apleistą aplinką, pastatė šiltnamį, kuris jau apsėtas ir apsodintas. Artimiausiomis dienomis prie namo bus sodinamos rožės.
„Kaimynai į talką nepasisiūlė, tačiau jautėme ir tebejaučiame, kad esame stebimi. Su darbuotojais į talkas atvažiuodavo vaikai, kurie šiomis dienomis ir apsigyveno sutvarkytame name“, – sakė D.Deveikienė.
Per karantiną nedirbo daugelis parduotuvių, todėl gerovės centro darbuotojai praleido ne vieną valandą internetu užsakinėdami baldus ir įrangą.
Utenos pakraštyje, privačių namų kvartale, dviejų aukštų pastate su mansarda neseniai buvo švenčiamos įkurtuvės.
Po remonto naujais baldais apstatytame name apsigyveno pirmieji vaikai – dvylikametė ir du jos jaunesni broliai.
Vaikai patys išsirinko kambarius. Šiuose namuose galės gyventi 8–10 globotinių.
„Mes džiaugiamės, kad vaikai jaučiasi ramūs ir saugūs. Į mokyklą juos automobiliu nuveža namų darbuotojai. Gyvenimas vyksta kaip tikroje šeimoje. Trijuose bendruomeniniuose namuose Utenoje gyvena 20 vaikų. Jie patyrė fizinį ar psichologinį tėvų smurtą, išgyveno netektis ir emocines traumas.
Ant pastarųjų namų lauko durų pritvirtinome lentelę, kurią pamačiau vienoje Utenos parduotuvėje: „Čia gyvena Laimė, Meilė ir Mes“. Kai pardavėja sužinojo, ant kokio namo durų bus šis užrašas, mums įteikė dovaną – dekoratyvią lentelę su Gražios šeimos taisyklėmis“, – pasakojo D.Deveikienė.
Ji sakė, kad su visų bendruomeninių namų vaikais buvo kalbama ir apie galimas kaimynystėje gyvenančių kai kurių negeranoriškų žmonių replikas.
