Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, šiuo metu dirbti Rusijoje kultūros atašė galimybės smarkiai apribotos, todėl naudingiau būtų turėti atstovą Japonijoje.
„Šiandien turime tokią situaciją. Ten tiesiog neveikia taip, kaip turėtų, kad ir būtų atašė. Realų rezultatą ten padaryti sunku. Kai keisis situacija, keisis nuotaikos, bet kada galime grįžti prie sprendimų“, – BNS sakė ministras.
Lietuvos atstovybėse Rusijoje šiuo metu yra įsteigtos trys kultūros atašė pareigybės: kultūros atašė Maskvoje, kultūros paveldo atašė bei kultūros atašė generaliniame konsulate Karaliaučiuje. Tačiau nė vienas pareigūnas nėra paskirtas į šias pareigas ir nedirba.
S. Kairio teigimu, nepaisant to, kad Karaliaučiaus srityje yra nemažai lituanistinio paveldo, kultūros atašė ten dirbti neturi sąlygų.
„Šiandien labiau dėmesį telkčiau į naujas galimybes kalbant apie Japoniją“, – pridūrė jis.
Kultūros ministras pabrėžė, kad Japonija yra ne tik strateginė Europos Sąjungos partnerė, diplomatijos sostinė Rytų pusrutulyje, pasaulio dėmesio centre šiemet atsidursianti ir kaip olimpinių žaidynių šeimininkė, bet ir viena reikšmingiausių bei gyvybingiausių pasaulio meno rinkų, todėl nuoseklus darbas dar labiau stiprinant ryšius su šia šalimi yra ypač svarbus.
„Į Japoniją kaip į patikimą ir konstruktyvią partnerę krypsta ne tik Lietuvos politikos, verslo, bet ir kultūros atstovų žvilgsniai. Juolab kad šioje srityje jau turime vertingo įdirbio: pradedant abi šalis visam laikui susiejusia diplomato Čiunės Sugiharos veikla ir jos įprasminimu, baigiant programai „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ skirtomis organizacijų partnerystėmis“, – ministerijos pranešime cituojamas S. Kairys.
„Kitąmet minėsime Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių 100-metį. Visame šiame bendrų vizijų ir kultūrinių mainų kontekste Lietuvos kultūros atašė Japonijoje veiklą matome kaip svarbią ilgalaikę naudą“, – pridūrė jis.
Sprendimą dėl kultūros atašė pareigybių naikinimo ir naujos steigimo turi priimti Vyriausybė.
