„Čia yra vieno žmogaus prisišnekėjimas, kuris lėmė ir tą premjerės atsiprašymą, ir ministrės reakciją. Tai yra žmogaus, nežinau, kokiu būdu, gimusi mintis, ką pasakyti, kaip paaiškinti kažkokius dalykus. Pasirinktas labai netinkamas būdas ir forma. Reakcija iš dabartinės situacijos tikrai yra iš pačių aukščiausių šalies vadovų“, – Eltai kalbėjo A. Katauskas.
Ekspertas mano, kad kiekvienas žmogus gali anksčiau ar vėliau pasakyti dalykus, kurių aiškiai nepavyksta iškomunikuoti, ir tokie žodžiai vėliau susilaukia audringos visuomenės reakcijos, tačiau tuomet ir pačiam pasisakiusiajam būtina reaguoti į nesėkmę ir atsiprašyti.
„Visi žmonės anksčiau ar vėliau lepteli kokią nors nesąmonę ar dalyką, už kurį reikia atsiprašyti, prisiimti atsakomybes arba pasekmes už pasisakymą, dėl kurio skalpuoja visuomenė. Šioje vietoje, ko man labiausiai trūkta (nebent aš tikrai praleidau), tai būtent paties žmogaus, kuris leptelėjo nesąmonę, reakcijos ir atsiprašymo. Šioje vietoje mes matome atsiprašinėjančius aukštesnius vadovus, tačiau nematome to paties žmogaus, kuris pasisakė. Šioje vietoje trūksta šios jungiamosios grandies, kai matai, ką iš tiesų pavyko pasakyti ir kai matai, kokios į tai reakcijos – reaguoti reikėtų“, – mano komunikacijos specialistas.
Jis taip pat nesureikšmino fakto, kad apie šį pasisakymą Ministrų Kabineto vadovė I. Šimonytė sužinojo ne iš ministerijos komandos, o iš opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio, Seime vykusios Vyriausybės valandos metu pacitavusio žiniasklaidoje perskaitytus L. Kliunkienės pasisakymus ir uždavusio klausimą premjerei. I. Šimonytė tuomet užsiminė, kad dar nėra susipažinusi su cituotu pasisakymu, tačiau tuomet pavadino tokias mintis „be galo bjauriomis“.
„Manau, kad pasisakymas yra be galo neetiškas. Galbūt neviešame posėdyje ir nemandagiau pasisakyčiau. Tai tikrai tą išsiaiškinsiu, man neteko progos skaityti šito pasisakymo“, – tuomet kalbėjo I. Šimonytė.
Tačiau A. Katauskas pažymi, kad premjerės reakcija buvo visiškai adekvati, o tai, kad pati Ministrų Kabineto vadovė anksčiau nebuvo informuota apie tokį pasisakymą yra visiškai normalu, kadangi I. Šimonytė tiesiog galėjo turėti kitų darbų.
„Taip, tai yra ministerijos komandos dalis. Taip, gal būtų galima kalbėti apie tai, kad reikėjo greitesnio informavimo arba bent jau apsikeitimo kažkokia informacija, tačiau tikrai galėjo būti premjerė kituose reikaluose, kituose darbuose ir negirdėti to – manau, kad tai visiškai žmogiška situacija“, – tikino komunikacijos specialistas.
Tuo tarpu ministrė A. Armonaitės reagavo, teigiant, kad ministerijoje bus peržiūrimos vidinės darbuotojų bendravimo su žiniasklaida taisyklės. Pasak eksperto, tai galima laikyti tam tikros aksiomos pasakymu.
„Jeigu žiūrėtumėme į ministerijos ir ministrės reakciją, tai, ką ji pasakė dėl kalbėjimo viešai ir taip toliau, tai yra tiesa ir aksioma. Tie, kas kalba viešai, jie turi galvoti, ką jie kalba ir turėti įgaliojimus bei gebėjimus tinkamai formuluoti žinutes, kurias nori pasakyti“, – mano A. Katauskas.
ELTA primena, kad Ekonomikos ministerijos atstovė ketvirtadienio rytą savo mintis išsakė LRT radijo eteryje.
„Aš norėjau paklausti, vat kam tam senukui nuolat reikalingas tas Galimybių pasas. (...) Čia yra išskirtiniams atvejams, na, nežinau, jei kokia šventė, kažkokia, vestuvių. Nėra taip, kad jam reikia visą laiką, ar jis ten eis boulingą žaisti, ar eis į restorano į vidų pietauti, kam jiems reikalingas tas pasas? (...) Ar čia būtina iš tikrųjų karantino metu?“ – tuomet samprotavo L. Kliunkienė.
Į tai reaguodama ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė savo feisbuke rašė esanti pakraupusi dėl ministerijos atstovės samprotavimų.
„Pasakysiu tiesiai. Esu pakraupusi nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojos komentaro apie Galimybių pasą“, – rašė A. Armonaitė.
